Lustų giganto tyrimų laboratorijoje sukurtame bandomajame „Intel Loihi“ procesoriuje yra 128 skaičiavimo branduoliai. Kiekviename branduolyje yra po 1 024 dirbtinius neuronus, tad visame luste iš viso yra daugiau nei 130 000 neuronų ir 130 milijonų sinapsių jungčių.
Jeigu vertintume neuronų kiekį, „Loihi“ lustas yra tik truputį sudėtingesnis už omaro smegenis. Tuo tarpu žmogaus smegenyse yra daugiau nei 80 milijardų neuronų. Kitaip tariant, šis lustas dar nė iš tolo neprilygsta žmogaus smegenų sudėtingumui.
Panašiai, kaip ir smegenys, „Loihi“ duomenis tarp neuronų perduoda kaip impulsų sekas.
„Intel“ teigia, kad šis lustas gali prisitaikyti ir mokytis. Dabartinės naujausios mašininio mokymosi sistemos remiasi giliuoju mokymusi, kuriam reikalingi treniravimo modeliai, panaudojant milžiniškus duomenų masyvus ir daugybę kompiuterių. „Loihi“ lustui viso to intensyvaus treniravimo nereikia ir jis „mokosi pats“, sako „Intel“.
„Intel“ tyrėjai mano, kad toks lustas galėtų būti naudojamas prietaisuose, kurie turi mokytis realiu laiku: prie aplinkos pokyčių prisitaikančiuose autonominiuose dronuose ir automobiliuose; pradingusių žmonių ieškančiose kamerose; prie eismo sąlygų prisitaikančiuose šviesoforuose.
Kadangi dirginami neuronai veikia impulsiniu režimu, lustas veikia efektyviau, nei tradiciniai lustai, pažymi „Intel“.
„Smegenys komunikuoja ne taip dažnai, kaip galėtume manyti“, - duodamas interviu, sakė Narayanas Srinivasa, „Intel Labs“ vyr. inžinierius ir mokslinis vadovas. - „Šis lustas nenaudoja energijos, kol nėra impulso“-
„Intel“ nenurodė tiksliai, koks bus lusto efektyvumas, nes bandomasis pavyzdys dar neparengtas. Bet kompanija užsiminė, kad techninės įrangos energinis efektyvumas turėtų būti iki 1000 didesnis nei lustų, paprastai naudojamų dirbtinio intelekto sistemų treniravimui.
Pirmus bandomuosius lustus „Intel“ tikisi gauti lapkritį. Jie bus sukurti, naudojant „Intel“ 14 nanometrų technologinį procesą. Pirmuosius lustus universitetams ir dirbtinį intelektą tyrinėjantiems mokslininkams įmonė planuoja pateikti pirmoje 2018 metų pusėje.
Nors tikro procesoriaus „Intel“ dar neturi, kompanija kai kuriuos techninės įrangos bandymus jau atliko naudodama programuojamus masyvus (FPGA), lustą, kurį galima perprogramuoti konkretiems tikslams. Naudodama FPGA, „Intel“ išbandė tokius dalykus, kaip kelio planavimas – tarkime, efektyviausio maršruto pasirinkimas iš vieno taško į kitus taškus žemėlapyje – ir žodyno mokymasis.
N.Srinivasa sakė, kad į neuromorfinio skaičiavimo idėjas gilinosi pastaruosius trejus metus, bet kompanija nėra pirmoji tuo susidomėjusi. „IBM Research“ neuromorfinius lustus tiria naudodama „TrueNorth“ procesorius, kuriuose irgi panašiai pasinaudojama žybsinčiais neuronais. „TrueNorth“ lustai, kuriuose yra 4096 branduoliai ir 5,4 milijonai tranzistorių, naudoja vos 70 milivatų galią. Šis lustas simuliuoja milijoną neuronų ir 256 milijonus sinapsių – tai daugiau, nei „Intel“ pirmos kartos „Loihi“ bandomajame luste. Grubiai vertinant, „TrueNorth“ gali simuliuoti bitės smegenų ekvivalentą.
„Tai yra bandymas dabartinių silicio pagrindo technologijų ribose kaip įmanoma labiau priartėti prie smegenų“, - pernai duodamas interviu sakė IBM vyr. mokslininkas Dharmendra Modha, vadovaujantis „TrueNorth“ projektui.
Kai kurie dirbtinio intelekto kūrėjai IBM pasirinktą kelią vertino skeptiškai. Kai 2014 metais IBM paskelbė apie „TrueNorth“, Yannas LeCunas, giliojo mokymosi pionierius ir „Facebook“ dirbtinio intelekto vystymo grupės vadovas, rašė, kad tokiam lustui būtų sunku atlikti tokias užduotis kaip vaizdų atpažinimas naudojant giliojo mokymosi modelį, vadinamą konvoliuciniais neurotinklais. N.Srinivasa sutiko, kad „Intel“ lustui taip pat nelabai sektųsi susitvarkyti su kai kuriais giliojo mokymosi modeliais.
„Mes išnaudojame laiką“, - sakė N.Srinivasa. - „Giliajame mokymesi to nėra“.
Kad ir kur benuves „Intel“ neuromorfinio lusto eksperimentas, jis išryškina bendrovės norą plėstis už dabar kompanijos dominuojamos tradicinių asmeninių kompiuterių ir duomenų centrų procesorių rinkos ribų. Vis augant dirbtinio intelekto svarbai „Intel“ bando imtis ir kitų lustų dizaino tipų. 2015 metais ji įsigijo FPGA gamintoją „Altera“ už 16,7 mlrd. JAV dolerių, o pernai – dirbtinio intelekto lustų startuolį „Nervana“ už 400 mln. dolerių Dabar dirbtinio intelekto rinkoje dominuoja konkuruojantis lustų gamintojas „Nvidia“ su savo grafiniais procesoriais.
N.Srinivasa sakė, kad dar reikės luktelėti 3 – 5 metus, kol „Loihi“ procesoriai pasirodys platesnei publikai už tyrimų laboratorijos sienų.
