Antraštės užkliuvo ir prancūzams
Dėmesį į skirtingus prancūzų žurnalistų pranešimus apie Žemės sukimąsi atkreipė viena „Facebook“ vartotoja.
„Tikėjimas mokslu tampa vis labiau problemiškas... Štai kelių minučių skirtumu dvi oficialios FR (Prancūzijos – red. past.) medijos įkelia „mokslininkų išvadas“: „žemė sukasi vis lėčiau“ (BFM), „žemė sukasi vis greičiau“ („Le Figaro“).
Na, svarbu, kad ji išvis dar sukasi“, – ironizavo ji savo paskyroje.
Moteris kartu pasidalijo dviejų Prancūzijos žiniasklaidos priemonių įrašų tame pačiame socialiniame tinkle ekrano nuotraukomis. Kad antraštės nesutapo, atkreipė dėmesį ir komentatoriai prancūzai.
Dienraščio „Le Figaro“ paskyroje prieš mėnesį tikrai buvo pranešta, kad „Žemė keistai sukasi vis greičiau ir greičiau“. Greta pakomentuota: „Šis reiškinys stebina dar labiau dėl to, kad tirpstant poliariniam ledui jos sukimosi greitis, priešingai, lėtėja, teigiama žurnale „Nature“ paskelbtoje studijoje.“
Rašinyje, nuoroda į kurį pateikta komentaruose, atkreiptas dėmesys, kad visuotinis atšilimas turi įtakos ne tik orams, bet ir laiko tėkmei. Čia cituojamos mokslo žurnale „Nature“ paskelbtos tyrimo išvados, kad padidėjęs poliarinio ledo tirpimas savaip veikia laiko matavimą visame pasaulyje.
Toliau paaiškinta, kaip matuojamas laikas, likusi straipsnio dalis prieinama tik prenumeratoriams.
Įprastai greitėjantis Žemės sukimasis šiuo metu patiria priešingą reiškinį, kai mūsų planeta lėtėja greičiau, nei tikimasi.
Naujienų televizijos „BMF TV“ paskyroje tos pačios dienos vakarą paskelbta apie „didžiules pasekmes“ – esą Žemės sukimosi greitis mažėja. Tačiau čia pavartotas išsireiškimas, kuris reiškia ne „lėčiau“, o „mažiau greitai“. Kitaip tariant, sukimasis ir toliau gali intensyvėti, kaip pranešė „Le Figaro“, bet nebe taip sparčiai.
Televizijos portalo straipsnyje remiamasi tuo pačiu „Nature“ tekstu. Prancūzijos astronomų draugijos viceprezidentas Gillesas Dawidowiczius „BMF TV“ žurnalistams paaiškino, kad „įprastai greitėjantis Žemės sukimasis“ šiuo metu patiria „priešingą reiškinį“, kai mūsų planeta lėtėja greičiau, nei tikimasi. Tai susiję su visuotiniu atšilimu.
Straipsnyje paaiškinta, kad dėl visuotinio atšilimo tirpsta ledas ašigaliuose. Susidaręs vanduo pasiskirsto po visas planetos jūras ir vandenynus, taip padidėja Žemės masė ties pusiauju.
Paryžiaus observatorijos astronomo, atsakingo už Žemės sukimosi stebėjimą Christiano Bizouard’o žodžiais, pasikeitimas yra vos pastebimas, tik milisekundžių dalių per šimtus metų.
Bet jis turi įtakos visuotiniam tarptautiniam laikui, kuris nustatytas jau seniai ir yra svarbus visų pirma skaitmeninėms paslaugoms, kad įvairi įranga veiktų suderintai.
Diena trukdavo 19 valandų
Norint suvokti, iš kur radosi ši painiava, reikia pradėti nuo keliamosios sekundės, kuri susijusi su Žemės sukimosi greičiu.
Ji primena vasario 29-ąją, kuri pridedama prie trumpiausio mėnesio kas ketverius metus. Taip buvo šiemet, taip bus daroma 2028-aisiais.
Žemei apsisukti aplink Saulę prireikia 365 dienų 5 valandų 48 minučių 45 sekundžių. Tačiau metai daugumos šalių naudojamame Grigaliaus kalendoriuje trunka tik 365 dienas. Retkarčiais nepridedant vienos dienos kiekvieni metai prasidėtų beveik 6 valandomis anksčiau.
Panašiai yra ir su Žemės sukimusi aplink savo ašį. Tai užtrunka 24 val., bet ne tiksliai 86 400 sekundžių, kiek sudaro vieną dieną ir naktį.
Mūsų planetos judėjimas nuo seno yra atskaitos taškas laikui įvertinti. Jos kelionė aplink Saulę padeda atmatuoti metus, o apsisukimas aplink ašį – parą. Bet šios ilgis nežymiai kinta.
Daugybę metų planetos sukimasis aplink savo ašį lėtėjo. Diena pailgėdavo 1,8 milisekundės per šimtmetį. Taigi prieš 600 mln. metų diena trukdavo 21, prieš 1,4 mlrd. metų – tik 19 valandų.
Aplinkos ir fiziniai trikdžiai (gravitacija, trintis, magnetinis laukas, Saulės ir Mėnulio poveikis potvyniams/atoslūgiams, vandenynų srovės, Žemės paviršiaus virpesiai, seisminis aktyvumas, ledynai) lemia, kad net patys patikimiausi laikrodžiai būna šiek tiek netikslūs. Po pastarojo ledynmečio Žemės forma šiek tiek pasikeitė – ji tapo apvalesnė, persiskirstė jos masė paviršiuje.
Daugybę metų planetos sukimasis (maždaug 1 670 km/h ties pusiauju, kuo arčiau ašigalių, tuo lėtesnis) aplink savo ašį po truputį lėtėjo. Diena vidutiniškai pailgėdavo 1,8 milisekundės per šimtmetį. Taigi prieš 600 mln. metų diena trukdavo 21, prieš 1,4 mlrd. metų – tik 19 dabartinių valandų.
Miuncheno technikos universiteto tyrėjai, pasitelkę specialų lazerinį įrenginį, išsiaiškino ir pernai gruodį paskelbė, kad po 200 mln. metų diena turėtų būti dar valanda ilgesnė.
Anot jų, žinoti Žemės sukimosi greitį ir jo pokyčius svarbu ne tik astronomijai, bet ir norint sukurti kuo tikslesnius klimato modelius bei suprasti kai kuriuos orų reiškinius, pavyzdžiui, el Niño.
Žemė netikėtai persigalvojo
Tobulėjant technikai, laiko matavimas vis tikslėjo. Kartu tapo lengviau įvertinti jo nesutapimą su realiu Žemės sukimusi.
1955 m. Jungtinės Karalystės Nacionalinėje fizikos laboratorijoje buvo pradėtas naudoti atominis cezio laikrodis. Tai buvo daug tikslesnis laiko matuoklis nei pati Žemė ar bet kuris kitas tuo metu egzistavęs laikrodis.
Mat atomai išskiria ir sugeria radiją stebėtinai pastoviu greičiu. Louiso Esseno ir Jacko Parry’io sukonstruotas laikrodis buvo pagrįstas cezio-133 atomo virpesių matavimais.
Jo dažnis buvo lyginamas su astronomine sekunde, kurią apskaičiavo JAV karinio jūrų laivyno observatorija. 1967 m. sekundė Tarptautinėje matavimo vienetų sistemoje (SI) buvo apibrėžta kaip pasirinkto cezio-133 atomo virpesio 9 192 631 770 periodų trukmė.
SI sekundė naudojama Tarptautiniam atominiam laikui (TAI) apskaičiuoti. Bet šiuo laiku pagrįstas laikrodis ilgainiui vis labiau neatitiktų Žemės sukimosi, mat nėra su juo susietas.
Todėl kaip tarptautinio laiko matavimo pagrindas buvo sukurta antra laiko skalė – koordinuotas pasaulinis laikas (sutrumpintai UTC), pagrįstas Žemės sukimosi greičiu. Kadangi šis laikas nėra idealiai pastovus, nelengva jį naudoti kompiuterių tinkluose.
Šis laikas nustatomas pagal atominius laikrodžius, tačiau yra priderintas prie Žemės sukimosi kampo, vadinamo universaliuoju laiku (UT1).
Kad abi skalės sutaptų, UTC nuo 1972-ųjų buvo koreguojamas, vis pridedant keliamąją sekundę. Tai daroma paskutinę gruodžio arba birželio minutę, išimties tvarka – kovą arba rugsėjo mėnesį prieš pat vidurnaktį arba 00:00:00 UTC.
Ar reikia keliamosios sekundės, prieš 6 mėnesius nusprendžia Tarptautinės Žemės sukimosi ir atskaitos sistemų tarnybos (IERS) Žemės orientacijos centras.
Ėmus tirpti ledynams Grenlandijoje ir Antarktidoje pastebėtas sukimosi lėtėjimas, nes vandens masė perkeliama į žemesnes platumas.
Stebėjimai rodo, kad skirtumas tarp dviejų skalių per šį laiką pasiekė 37 sekundes (UTC atsilieka nuo TAI).
2020-aisiais mokslininkai padarė pritrenkiantį atradimą. Pasirodė, kad Žemė ėmė elgtis priešingai – suktis šiek tiek greičiau nei kada nors per pusę šimtmečio. 28 trumpiausios dienos per šį laiką buvo užregistruotos kaip tik tais metais. 2022-ujų liepos 29-oji buvo dar trumpesnė.
Dėl pasikeitusio greičio minėtos dvi laiko matavimo skalės suartėjo. Užpernai buvo sutarta iki 2035 m. atsisakyti keliamųjų sekundžių. Bet gali būti, kad keliamoji sekundė virs neigiama, kitaip tariant, ją reikės ne pridėti, o retkarčiais atimti.
Kalifornijos universiteto San Diege Geofizikos ir planetų fizikos instituto mokslininkas Duncanas Carras Agnew yra analizavęs Žemės sukimosi ir jos gravitacinio lauko pokyčius. Jo atlikta analizė rodo, kad dėl skysto branduolio ir kietos mantijos sąlyčio planetos sukimosi greitis po truputį didėjo.
Nustatyta, kad nuo 1972 m. Žemės skysto branduolio kampinis greitis pastoviai mažėjo, bet tai nuolat didino likusios planetos dalies kampinį greitį. Kaip tik dėl to būtų reikėję kurią nors dieną sutrumpinti sekunde.
Tačiau tai atidedama bent keletui metų. Mat ėmus tirpti ledynams Grenlandijoje ir Antarktidoje pastebėtas sukimosi lėtėjimas, nes vandens masė perkeliama į žemesnes platumas. Mokslininkai įspėja, kad jokie ledo masės pokyčiai nepaneigia neigiamos keliamosios sekundės būtinybės ir net gana greitai.
D.C.Agnew tyrimo rezultatai rodo, kad dėl sukimosi sulėtėjimo sekundės atėmimą galima atidėti iki 2029 m. Be visuotinio atšilimo padarinių tai esą būtų turėję įvykti 2026 m.
Šis delsimas yra parankus metrologams, nes suteikia daugiau laiko nuspręsti, ar 2035 m. yra geriausias laikas atsisakyti keliamosios sekundės, ar reikėtų tai padaryti anksčiau, pažymėjo Tarptautinio svorių ir matų biuro (BIPM) Laiko departamento vadovė dr. Patrizia Tavella.
„Jei tarptautinės laiko matavimo gairės greitai nepasikeis, daugybė žmonių visuomenės technologinių pagrindų turi būti atnaujinti ruošiantis šiam precedento neturinčiam įvykiui – 23:59:59 išnykimui vieną dieną netolimoje ateityje“, – žurnale „Nature“ įspėjo Harvardo universiteto Žemės ir planetų mokslų departamento profesorius Jerry’is Mitrovica.
Žmonės nei Žemės sukimosi greičio pokyčių, nei papildomų sekundžių nejaučia. Bet į tai gali neigiamai sureaguoti įvairūs prietaisai – išmanieji laikrodžiai, kompiuteriai, komunikavimo priemonės, kurių veikimas kartais būna apskaičiuotas sekundžių tikslumu.
Atominiai laikrodžiai leido sukurti įvairias sudėtingas technologijas, pavyzdžiui, palydovinę navigaciją. Jie įrengti palydovuose, kurių pateikiamais duomenimis paremta ši sistema, tad vienos sekundės įterpimas ar panaikinimas gresia sutrikimais.
15min verdiktas: trūksta konteksto. Internautai teisingai pastebėjo, kad dviejų Prancūzijos žiniasklaidos priemonių įrašai „Facebook“ skelbė skirtingą informaciją apie Žemės sukimosi greičio pokyčius. Tačiau žurnalistai rėmėsi tuo pačiu mokslo žurnalo „Nature“ tyrimu ir akcentavo skirtingus dalykus. Mat Žemė ne tik sukasi aplink savo ašį nevienodu greičiu, bet ir jis keičiasi.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, ja siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
