„Tai gana plačiai paplitęs sukčiavimo būdas už Atlanto, kuris mūsų šalį pasiekė pakankamai neseniai. Siekdami suvilioti aukas, aferistai pasinaudoja informacinėmis technologijomis kaip priedanga nelegaliai veiklai. Tam jiems tereikia sukurti fiktyvios įmonės interneto svetainę ir joje nurodyti egzistuojantį adresą, kad potenciali auka patikėtų, jog įmonė egzistuoja ir yra patikima“, – teigia Tomas Parnarauskas, ESET saugumo sprendimams Lietuvoje atstovaujančios bendrovės „NOD Baltic“ vadovas.
Anot T.Parnarausko, didžiausia problema ta, jog besidomint kažkur užsienyje veikiančia kompanija, vienintelė priemonė tai padaryti yra internetas. O jis, deja, suteikia visišką laisvę pasiskelbti tuo, kuo nesi. „Daugelis žmonių yra sąmoningi – gavę viliojantį darbo pasiūlymą jie pasidomi ir darbdaviu. Vis tik, jei gyvename Lietuvoje ir norime pasidomėti JAV veikiančia įmone, greičiausiai pasitelksime internetą – ieškosime įmonės svetainės, adreso. Asmeniškai nuvažiuoti ir patikrinti negalėsime“, – sakė T.Parnarauskas.
Siekdami suvilioti aukas, aferistai pasinaudoja informacinėmis technologijomis kaip priedanga nelegaliai veiklai. Tam jiems tereikia sukurti fiktyvios įmonės interneto svetainę ir joje nurodyti egzistuojantį adresą, kad potenciali auka patikėtų, jog įmonė egzistuoja ir yra patikima, – teigia T.Parnarauskas.
Siekdami fiktyvią įmonę apsaugoti nuo nepageidaujamo potencialių aukų smalsumo, aferistai sukuria jai skirtą internetinį puslapį, kurį aplankius pateikiama solidi informacija tiek apie pačią įmonę, tiek apie jos pasiekimus ir apdovanojimus. Sukčiai taip pat paskelbia adresą, kur tariamai įsikūrusi įmonė – tam atvejui, jei kas nors sieks patikrinti ar egzistuoja minima gatvė ir pastatas nurodytu numeriu. Tokie adresai tikrai egzistuoja, tik, deja, būna „pasiskolinti“ iš nieko neįtariančių legalių įmonių.
Pasiūlymą dirbti užsienio kompanijoje gavęs ir apgaule patikėjęs asmuo prašomas pateikti asmeninius duomenis, kurie reikalingi įdarbinant. Tolimesnis žalos mastas priklauso nuo naujojo darbdavio įžūlumo ir išmonės. Jis gali paprašyti atskleisti banko sąskaitos duomenis, neva uždarbio pervedimui, taip pat susimokėti už tam tikrą darbui reikalingą dokumentą ar įrangą.
Anot T.Parnarausko, sunerimti verta iškart, vos tik pagalvojus, jog „skamba per daug gerai, jog būtų tiesa“. Tai pagrindinis būdas neįkliūti į aferistų pinkles. Visuomet reikia įtariai žiūrėti į pasiūlymus, žadančius lengvą darbą ir didelius pinigus. Suktybę dažnai atskleidžia ir tokių įmonių interneto svetainės. Rekomenduojama atkreipti dėmesį į jų dizainą.
Daugeliu atvejų sukčiai daug neinvestuoja į grožį ir išskirtinumą, todėl galima pastebėti, jog dizainas šabloninis, toks, kokį galima naudoti nemokamai kuriant svetaines. Antrasis apgavystės ženklas – kuomet spaudžiant meniu skiltis daugelis jų neveikia arba veda į puslapį su užrašais „Page is under construction“ (liet. informacija ruošiama). Visuomet verta atkreipti dėmesį į pateiktą informaciją, ypač apie klientus ir apdovanojimus. Kurdami svetaines fiktyvioms įmonėms, aferistai nepasikuklina girtis nebūtais klientais ir gausiais apdovanojimais.
Saugumo ekspertai atkreipia dėmesį, jog tai nėra pirmasis kartas, kuomet sukčiai pasinaudoja socialiai jautria tema – darbo paieška. Prieš porą metų internete plito pasiūlymai jungtis prie virtualios grupės ir gauti išskirtinius darbo pasiūlymus. Darbo ieškančius ar naujomis praturtėjimo galimybėmis besidominčius asmenis sukčiai vilioja ir per legalias darbo paieškos svetaines, jose patalpindami fiktyvius skelbimus. Dar vienas, daugeliui gerai žinomas, tačiau bene dažniausiai naudojamas būdas – įvairius uždarbio būdus siūlantys elektroninio pašto brukalai (angl. spam).
