Tai viena iš daugelio archeologinių vietų, siejamų su ankstyvojo bronzos amžiaus El Argaro kultūra, gyvavusia maždaug Belgijos dydžio teritorijoje nuo 2200 metų iki 1500 metų prieš Kristų.
Sprendžiant pagal 29 labai vertingus kape rastus objektus, daugiau nei prieš savaitę aprašytus žurnale „Antiquity“, panašu, kad ši pora priklausė aukštesniajai argariečių klasei.
Gali būti, kad moteris buvo svarbesnė ir dabar archeologams kyla klausimų dėl to, kam argariečių visuomenėje priklausė valdžia. Šis atradimas taip pat pateikia daugiau įrodymų diskusijoje apie moterų vaidmenį priešistorinėje Europoje.
Moteris mirė įžengusi į trečiąją dešimtį, galbūt nuo tuberkuliozės, ir buvo palaidota paguldyta ant nugaros sulenktomis kojomis, nukreiptomis vyro link. Būdama gyva ji turėjo įvairių įgimtų anomalijų, tokių kaip sutrumpėjęs stuburas susiliejusiais slanksteliais ir nejudrus kairysis nykštys.
Ant jos ir aplink ją rasta nuostabių iš sidabro pagamintų turto ir valdžios simbolių.
Jos plaukai buvo susegti sidabrinėmis spiralėmis, o sidabriniai auskarai – vienas didesnis už kitą – buvo perverti sidabrinėmis spiralėmis. Prie moters alkūnės gulėjo sidabrinė apyrankė, o ant vieno piršto dar tebebuvo sidabrinis žiedas.
Sidabras puošė ir šalia padėtą deimanto formos keraminį puodą, o trigubos sidabro plokštelės – ąžuolinę ylą, moteriškumo simbolį.