Studentei Deimantei Petkevičiūtei jau ne kartą teko susidurti su elektroniniais sukčiais. Reguliariai, maždaug kas mėnesį, jai ir jos artimiesiems skambinėja nežinomi numeriai iš įvairių Europos šalių: Lenkijos, Graikijos, Estijos. O merginos močiutė buvo sulaukusi skambučio, kad jos dukra partrenkė nėščią moterį ir ji turinti sumokėti 2 tūkst. eurų.
„Kadangi mano mama yra pareigūnė, tai močiutė iškart paskambino jai ir sako: man čia paskambino, pasakė. Tai mama iškart pasakė, kad aš čia, namuose“, – pasakojo D.Petkevičiūtė.
Nei Deimantė, nei jos močiutė dėl tokių sukčių pinigų neprarado. Bet kitiems veikėjams pavyksta visai neblogai pasipelnyti.
Jie siūlo žmonėms pelningai investuoti. Specialistų teigimu, kalba daugiausia rusiškai. Lietuvos bankas nuo praėjusių metų yra gavęs skundų beveik iš 100 žmonių, kurie prarado daugiau nei 1 mln. 300 tūkst. eurų. Bet iš tikrųjų suma gali būti gerokai didesnė, nes ne visi išdrįsta skųstis.
Žmonės įtikinami užeiti į tam tikrą interneto svetainę ir per ją investuoti. Tokių svetainių – apie 70.
„Tie, kurie skambina, pakankamai profesionaliai šneka, naudoja profesinį žodyną, manipuliuoja, ta prasme, yra apmokyti profesionalai. Pirmiausia, ką patarčiau, tai užsirašyti svetainės pavadinimą ir eiti į internetą ieškoti informacijos. Tai turėtų būti neigiama informacija, skundai, atsiliepimai įvairūs“, – patarė Lietuvos banko Investicinių paslaugų priežiūros skyriaus vyr. specialistė Irena Valiušaitienė.
Apie vis populiarėjantį investavimą internetu pastebi ir ne vienas komercinis bankas. Pavyzdžiui, per paskutinius 10 mėnesių į SEB banką kreipėsi iki 10 nukentėjusių žmonių. Jie patyrė nuostolių nuo kelių šimtų eurų iki kelių dešimčių tūkstančių.
„Problema atsiranda tada, kai žmogus sako: na, gerai uždirbau nemažai pinigų, dabar aš noriu juos pasiimti. Ir tada sukčiai sako, kad dabar tu jų pasiimti negali, nes norėdamas juos pasiimti, turi sumokėti dar daugiau pinigų“, – sakė SEB banko Prevencijos departamento direktorius Audrius Šapola.
Policija pastebi, kad tendencijos išlieka panašios – kasmet užfiksuojama daugiau nei 3 tūkst. sukčiavimo atvejų. Jų žala siekia apie 80 mln. eurų. Šiemet per 4 mėnesius užfiksuota beveik 1 tūkst. sukčiavimo atvejų.
„Dabar turbūt pats populiariausias sukčiavimo būdas, kai žmonės gauna arba telefoninį skambutį, arba kažkokį elektroninį laišką su pranešimu, kad su jų sąskaita yra kažkas negerai. Sukčiai neva sujungia žmones su banko darbuotojais, banko darbuotojai patvirtina, kad iš tiesų yra problemų su sąskaita, ją reikia užblokuoti. Tada žmogaus paprašoma elektroninės bankininkystės prisijungimo duomenų“, – pasakojo Policijos departamento Komunikacijos skyriaus vedėjas Ramūnas Matonis.
Policija įspėja, kad pareigūnai ar bankų darbuotojai telefonu neprašo pateikti elektroninės bankininkystės duomenų.
