„Vakare vedžiodamas šunį danguje pastebėjau įdomų reiškinį. Pradžioje galvojau, kad tai mėnulis, nes buvo puslankio formos, tačiau aplink save turėjo plačią „aureolę“. Pagalvojau gal atspindi šviesą kažkaip ir pan. Nesu dangaus kūnų ekspertas. Tačiau tada tas daiktas pradėjo judėti ir tapo šviečiančio taško formos. Vėliau išsiskyrė į dvi dalis, du taškus, vėliau puslankius ir visada turėjo aplink save šviečiantį lauką. Judėjimo greitis atrodė netolygus.
Nemanau, kad marsiečiai atvyko pasisveikint, bet galbūt jūsų kolektyvui pavyks išsiaiškinti, kas tai buvo, kadangi niekada nemačiau nieko panašaus“, – 15min rašė alytiškis, pasidalijęs ir vaizdo įrašu.
Panašiais vaizdais dalijosi ir daugybė interneto vartotojų – tokį vaizdą matė gyventojai Ukrainoje, Berlyne ir kitose pasaulio vietose.
„Ateiviai?“, juokavo viena feisbuko vartotojų, užfiksavusi šį vaizdą Anykščių rajone.
Šie vaizdai fiksuoti maždaug vidurnaktį Lietuvos laiku.
Visgi gyventojai greičiausiai užfiksavo tam tikra prasme istorinius kadrus – vieną iš naujausios europietiškos „Ariane 6“ raketos paleidimo stadijų.
„Ariane 6“ sklandžiai pakilo 22:00 Lietuvos laiku, tiek greitintuvai, tiek ir pirmoji pakopa atsiskyrė dar iki aštuntos minutės.
Tačiau, žinoma, skrydis tuo nesibaigė – misija į orbitą trimis etapais iškėlė keletą palydovų.
Kaip 15min pakomentavo Vilniaus universiteto astrofizikas dr. Vidas Dobrovolskas, tokia spiralė matoma atliekant standartinę procedūrą – paskutinė raketos pakopa išleidžia kuro likučius, kad nesprogtų.
„Kadangi pakopa erdvėje sukasi, tai vyksta tarsi laistytuvo principu. Pažiūrėjus į skrydžio žemėlapį, greičiausiai matėme antrą praskridimą – galima sakyti, kad ji praskriejo virš Estijos, bet buvo gerai matoma ir pas mus“, – nurodė jis.
Visgi kas tiksliai matoma, pilnai pasakyti neįmanoma, mat inauguracinis skrydis vėlesnėse stadijose susidūrė su trikdžiais.
Nors procesas nuo pat pakilimo buvo sklandus, viršutinė raketos pakopa patyrė anomaliją pačioje skrydžio pabaigoje, rašo BBC. Automatinė sistema priėmė sprendimą anksčiau laiko išjungti pagalbinį maitinimo bloką (APU), kuris palaiko slėgį varomojoje sistemoje. Dėl to „Ariane“ viršutinė pakopa nesugebėjo pradėti procedūros, kuri turėjo išvesti ją iš orbitos.
Tad V.Dobrovolskas neatmeta tikimybės, kad vaizdas galėjo būti susijęs ir su šiais nesklandumais.
Paleidimo transliaciją galite pasižiūrėti čia:
Panašus atvejis skliaute po Lietuva jau buvo užfiksuotas prieš pora mėnesių – tuo metu tautiečiai gėrėjosi amerikiečių kompanijos raketos „SpaceX“ vaizdu.
Naujoji raketa pakilo iš modernaus paleidimo komplekso, esančio Kuru kosmodrome Prancūzų Gvianoje. Ši Pietų Amerikos teritorija priklauso Prancūzijai.
Pirmoji „Ariane“ šeimos raketa buvo paleista 1979 m. iš Europos kosmodromo Prancūzijos Gvianoje, o „Ariane 6“ tęs savo pirmtakių sėkmę, tikisi EKA.
Prie raketos kūrimo prisidėjo 13 valstybių, didžiausią finansavimo dalį skyrė Prancūzija.
„Ariane 6“ galės vykdyti įvairias kosmines misijas. Sukurtos dviejų tipų
versijos, atsižvelgiant į kiekvieno skrydžio metu reikalingą galią.
