Jeigu Irano armija įvykdys tai, ką žadėjo, tada jų sukurti nuotoliniu būdu valdomi robotai bus apginkluoti kulkosvaidžiais bei raketinėmis kovos sistemomis. JAV armija su panašaus tipo antžeminiais robotais eksperimentuoja jau ilgą laiką. Pernai amerikiečių generolas teigė, jog iki šio amžiaus vidurio net ketvirtadalį JAV karių pakeis robotai.
Nuotoliniu būdu valdomų ratuotų kovos mechanizmų plitimas tampa vis labiau įprastu karo reiškiniu.
Į tokią robotizuotą karo ateitį dabar žvelgia ne tik technologiškai pažangios armijos.
2013-aisiais prieš Basharo al-Assado režimą kovojantys Sirijos sukilėliai sėkmingai panaudojo savo pačių pasigamintą nuotoliniu būdu valdomą kulkosvaidį. Šis ginklas panaudotas aplinkos stebėjimui ir šaudymui už priedangos kampo, taip nerizikuojant karių gyvybėmis. Šiuo metu ukrainiečių savanoriai renka lėšas nedideliam nuotoliniu būdu valdomam tankui. Jo pirmieji prototipai jau pagaminti ir bandomi lauko sąlygomis.
Nors panašių mašinų vadinimas „robotiniais kariais“ gal ir nėra itin tinkamas, tačiau nuotoliniu būdu valdomų ratuotų kovos mechanizmų plitimas tampa vis labiau įprastu karo reiškiniu.
Grįžtant prie Irano pareiškimų dėl robotinių karių armijos, karybos ekspertai visą tai yra linkę vertinti gan skeptiškai. Nors nuo 1992-ųjų pradėtos savarankiškos karybos plėtros programos iraniečiai sugebėjo patys pasigaminti tankų, lėktuvų ir net taktinių raketų, tačiau Iranas tuo pačiu yra liūdnokai pagarsėjęs gerokai perdėtais aukštųjų karinių technologijų pažadais.
Pavyzdžiui, 2011 m. iraniečiams pavyko perimti žemėn nukritusį amerikiečių „Lockheed Martin RQ-170 Sentinel“ žvalgybinį „skraidančio sparno“ tipo droną. Po kurio laiko Teheranas pranešė, jog pagamino šios skraidyklės kopiją ir netgi pademonstravo jos veikimą vaizdo įraše. Tačiau, ekspertų manymu, tai veikiau drono butaforinė versija, tik iš išorės primenanti originalią skraidyklę. Tuo tarpu ir JAV pareigūnai pareiškė, kad jų skraidyklėje buvusi vidinė apsaugos sistema vargu ar leistų Iranui išpešti iš jos apčiuopiamos naudos.