Ant lėktuvnešio besileidžiantis lėktuvas dažniausiai turi kablį. Jis turi pagauti ant denio ištiestą lyną, kuris yra sujungtas su kinetinės energijos sugėrimo mechanizmu. Dažniausiai tai – įvairūs hidrauliniai stabdžiai, kurie greitai, tačiau kartu ir sklandžiai sustabdo lėktuvą.
Tačiau viskas genda. Kartais pasitaiko situacijų, kuomet kablys yra apgadinamas ar tiesiog nulūžta. Tai gali nutikti, pavyzdžiui, mūšio metu ar per nesėkmingą nusileidimą. Ką daryti tuomet? Viskas priklauso nuo lėktuvnešio.
Jei ketinote leistis ant Brazilijos, Rusijos ar Indijos lėktuvnešio, teks katapultuotis arba leistis ant vandens. O jei ant bet kokio JAV lėktuvnešio ar prancūzų „Charles de Gaulle“, jums bus paruošta barikada.
Taip vadinamas specialus tinklas, kuris, kaip ir tas lynas, yra skirtas lėktuvo sustabdymui. Skirtumas tas, kad tinklas kabinasi už viso lėktuvo sparnų ir fiuzeliažo. Barikada yra ištempiama tarp dviejų iš denio pakylančių kolonų, o lynai prijungiami prie tų pačių hidraulinių stabdžių. Šis mechanizmas veikia labai efektyviai, tačiau jis naudojamas labai retai.
Apgadinti kablį nėra taip paprasta. Dažniausiai tai nutinka leidžiantis. Dėl metalo nuovargio ar gamybos defektų kablys nulūžta ir lėktuvui tenka greitai pakilti (jei tik tam pakanka greičio), kad išvengtų katastrofos. Tuomet leistis tenka be kablio. Jei apgadinimai būtų patirti mūšio metu, tikėtina, kad jie būtų tokie rimti, kad lėktuvas nebesileistų apskritai. Kitaip tariant, barikados naudojamos itin retai, todėl jos įrengiamos ne visuose lėktuvnešiuose. Tačiau ten, kur šie mechanizmai yra, kariai nuolat treniruojasi, kaip tinklus ištempti kiek įmanoma greičiau, nes gali pasitaikyti atvejų, kuomet tai bus vienintelė galimybė išsaugoti lėktuvą.
Pats tinklas teoriškai gali apgadinti lėktuvą. Kabliai yra tvirtinami prie lėktuvo rėmo, kuris yra pritaikyta tokioms apkrovoms. Tinklas kabinasi už sparnų ir fiuzeliažo. Priklausomai nuo to, už kurių dirželių stringa lėktuvas, jis gali būti apgadintas.
