Klonavimo metu naudotą kraują Rikeno biologinių tyrinių centro mokslininkai paėmė iš pelės-donorės uodegos. Klonuota moteriškos lyties pelė išgyveno įprastą gyvenimo trukmę ir galėjo susilaukti palikuonių, teigia tyrėjai.
Susijusio instituto darbuotojams neseniai pavyko klonuoti beveik 600 identiškų vienos pelės genetinių kopijų. Tai buvo atlikta panaudojant kelių skirtingų rūšių ląsteles, tarp jų – baltuosius kraujo kūnelius iš limfmazgių, kaulų čiulpų ir kepenų.
Nauju eksperimentu Japonijos mokslininkai siekė išsiaiškinti, ar klonavimui taip pat tinka cirkuliuojančio kraujo ląstelės.
Mokslininko Atsuo Ogura vadovaujama komanda paėmė kraujo mėginį, atskyrė baltuosius kraujo kūnelius ir panaudojo ląstelių branduolius taikydami tokį pat metodą, kaip buvo klonuota avis Dolly. „Šios ląstelės gali būti panaudotos klonavimui iškart, vos jas paėmus, o gyvūnas-donoras išlieka gyvas“, – teigia mokslininkai.
