VLKK pirmininkė Daiva Vaišnienė pabrėžė, kad lietuvių kalba yra valstybinė, todėl Lietuvos piliečiams privalu suteikti galimybę vartoti ją ir skaitmeninėje erdvėje.
„Nekalbame apie tai, jog reikės pakeisti visą programinę įrangą. Kalbame tik apie tai, kad įsigyjama naujai privalės būti lokalizuota. Kas yra sena – naudojama tokia, kokia yra“, – sakė D.Vaišnienė.
„Nekalbame apie tai, jog reikės pakeisti visą programinę įrangą. Kalbame tik apie tai, kad įsigyjama naujai privalės būti lokalizuota. Kas yra sena – naudojama tokia, kokia yra“, – sakė D.Vaišnienė.
Atlikus apklausą, paaiškėjo, kad ministerijose ir joms pavaldžiose institucijose naudojama 39,5 proc. lokalizuotų programų, iš biudžeto finansuojamuose teatruose ir koncertinėse organizacijose – 27,4 proc. lietuviškų programų, muziejuose – 26,3 procento. Geriau lietuviškos programinės įrangos naudojimu rūpinamasi bibliotekose (62,8 proc), merijose (60 proc).
Pasak Lietuvos kompiuterininkų sąjungos pirmininko pavaduotojo Romualdo Krukausko, pereiti prie lietuvių kalbos vartojimo valstybės įstaigų ar savivaldybių administracijų kompiuteriuose nėra sudėtinga.
„Kompiuterinės programos kuriamos iš atskirų blokų, tarsi dėlionė iš lego kaladėlių. Blokai dažniausiai pagaminti anglų kalba – tarptautine kompiuterininkų kalba. Bet niekas nedraudžia ant to bloko “pastatyti„ ir lietuvių kalbos bloką. Be to, net mokamų lokalizuotų programų ir angliškų jos versijų kainos – tokios pačios. Tad reikia tik noro pasirinkti lietuvių kalbą“, – tvirtino jis.
