Metinė prenumerata tik 6,99 Eur. Juodai geras pasiūlymas
Išbandyti

Iškasta „jūrų pabaisa“ užbaigė gyvybės evoliucijos dėlionę

Mokslininkai rado tai, ko ieškojo ištisus dešimtmečius. Jiems pavyko iškasti pirmąją ichtiozauro-amfibijos fosiliją, kuri užpildė didelę supratimo apie gyvūnų evoliuciją spragą.
Taip, meniniko akimis, atrodė (viršuje) Kinijoje rasta fosilija (apčioje)
Taip, meniniko akimis, atrodė (viršuje) Kinijoje rasta fosilija (apčioje)

Paleontologai jau seniai žinojo, kad ichtiozaurai – į delfinus panašios „jūrų pabaisos“, gyveno maždaug prieš 250 milijonų metų ir vėliau evoliucionavo į sausumoje gyvenusius roplius. Tačiau nebuvo rasta nė viena liekana padaro, kuris jau būtų prisitaikęs ropoti žeme, bet taip pat dar galėtų gyventi ir vandenyje.

Iki šiol nebuvo rasta nė viena liekana padaro, kuris jau būtų prisitaikęs ropoti žeme, bet taip pat dar galėtų gyventi ir vandenyje.

„Pagaliau mes turime fosiliją, kuri įrodo šį perėjimą“, – teigia Žemės ir planetų mokslų katedros Kalifornijos universitete profesorius Ryosuke'as Motanis. Kartu su tarptautine mokslininkų komanda jis šį atradimą padarė Kinijoje Anhui provincijoje.

R.Motanis su kolegomis rado maždaug 248 milijonų metų senumo fosiliją. Jos ilgis siekia apie pusę metro. Gyvis turėjo didelius, lanksčius plaukmenis, kurie taip pat leido „amfibijai“ vaikščioti ir žeme.

Pirmieji ichtiozaurai, visiškai prisitaikę gyvenimui vandenyje, tokių plaukmenų neturėjo. Tačiau jie pasižymėjo ilgu, snapą primenančiu snukiu, bei paprastesniais „pelekais“. Tuo tarpu naujoji iškasena turėjo trumpą, buką snukį, kuris labai panašus į daugelio sausumos roplių.

Remiantis informacija apie jų anatomijos ypatumus, amfibiniai ichtiozaurai (dar žinomi kaip Cartorhynchus lenticarpus) tikriausiai nebuvo greiti plaukikai, aiškino R.Motanis. Vietoj to, jie tikriausiai didžiąją savo laiko dalį praleisdavo sukiodamiesi vandenyno dugne aplink lengvai pasiekiamą grobį, kaip, pavyzdžiui, krevetes.

Ši fosilija yra pirmoji tokio pobūdžio iškasena, tačiau tikriausiai ne paskutinė. Todėl tęsiant tyrimus bei paieškas galime tikėtis naujų įžvalgų apie paslaptingąsias priešistorines amfibijas.

„Egzistuoja ir daugiau ichtiozaurų protėvių formų, kurios dar laukia mūsų ieškojimų“, – žurnalui „Science“ teigia Lježo universiteto (Belgija) stuburinių gyvūnų paleontologas Valentinas Fischeras.

Mokslininkų komandą sudarė Anhui geologijos muziejaus, Kinijos mokslų akademijos, Čikagos Gamtos muziejaus, Milano, Kalifornijos, Davis ir Pekino universitetu atstovai.

Studija apie naują radinį skelbiama internetiniame lapkričio mėnesio žurnale „Nature“.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Tyrimas: lietuviams planuojant kalėdinio stalo meniu svarbiausia kokybė bei šviežumas
Reklama
Jasonas Stathamas perima „World of Tanks“ tankų vado vaidmenį „Holiday Ops 2025“ renginyje
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos