Kaip tai padaryti, pasakoja „Surfshark“ tarptautinės komunikacijos vadovė, „Solve for Tomorrow“ projekto partnerė Lina Survila.
Kur slypi pavojus?
Pasak L.Survilos, vaizdo klastotes, pasitelkiant naujausias technologijas ir viešai prieinamą informaciją, gali sukurti bene kiekvienas.
Technologijų bendrovės „Samsung“ užsakymu atlikta apklausa parodė, kad kone kas penktas 14-19 m. amžiaus mokinys, pasitelkęs įvairias technologines programas, yra bandęs kurti vaizdo klastotes (19 proc.). Tai gali būti įdomi edukacinė patirtis, deja, dažnai išmaniosiomis vaizdo klastotėmis manipuliuojama siekiant pakenkti viešiems asmenims.
„Ne paslaptis, jog jaunimas ypač dažnai ieško informacijos ir savo nuomonę formuoja remiantis socialinėse medijose skelbiamu turiniu. Išmaniosios vaizdo klastotės neretai yra pajėgios suklaidinti auditoriją, nukreipti ją netinkama linkme“, – sako L.Survila.
Atliktos apklausos duomenimis, net 65 proc. mokinių Lietuvoje žino, kas yra išmaniosios vaizdo klastotės ir supranta su jomis susijusią riziką. Tačiau penktadalis mokinių nėra tikri, ar supranta, kas yra vaizdo klastotės ir kokį pavojų jos gali kelti (20 proc.).
Anot ekspertės, mokinių, kurie geba aptikti ir atpažinti vaizdo klastotes, pasitikėjimas viešai prieinama informacija mažėja, kyla poreikis ugdyti kritinio mąstymo įgūdžius, atpažinti netikrą turinį, skelbiamą viešoje erdvėje.
Vaizdinių klastočių atpažinimo būdai
Apklausoje mokiniai įvardijo, kokias strategijas naudoja siekiant atpažinti išmaniąsias vaizdo klastotes.
Didžiausia dalis (46 proc.) apklaustųjų Lietuvoje įvardijo, kad klastotes atpažinti stengiasi jas lygindami su žinoma informacija ir kitais šaltiniais. 45 proc. mokinių siekia įvertinti šaltinio patikimumą, o 38 proc. dalyvavusių apklausoje dairosi neatitikimų ir keistų detalių nuotraukose ir vaizdo medžiagoje.
Kaip ir kiekvienoje melagienoje, taip ir vaizdinėse klastotėse, L.Survilos teigimu, reikia ieškoti tam tikrų neatitikimų.
„Ypač nuotraukose dažnai slypi netobuli epizodai, kuriuos reikėtų pastebėti. Šiandien taip pat yra įrankių, kurie leidžia įkėlus paveikslėlį atpažinti, kiek jis yra netikras. Tiesa, tobulėjant technologijoms, tobulėja ir melagienos, todėl pagrindinis įrankis bėgant laikui vis vien bus žmogaus kritinis mąstymas ir įvertinimas“, – dalijasi specialistė.
Bendrai, ji pataria atkreipti dėmesį į pagrindinius vaizdinių klastočių požymius – jau minėtus įvairius neatitikimus. Jų patariama ieškoti veido bruožuose ir mimikose, apšvietime ir šešėliuose. Taip pat atkreipti dėmesį į nuotraukos ar vaizdo įrašo raišką, kurioje dažnai matomi iškraipymai, ypač aplink žmonių veidus ir plaukus.
Technologijos atveria naujas galimybes
L.Survila pastebi, jog kaip ir kiekviena nauja technologija, taip ir ši atnešė ne tik daug pavojų, bet ir galimybių. Dirbtinio intelekto pagalba galima lengvai ne tik kurti, bet ir atpažinti klastotes, pakitusį rašymo stilių.
„DI įrankiai gali pagelbėti švietimo, medicinos, kibernetinio saugumo srityse. Jie gali tapti pagalbininkais formuojant užduotis ar padedant suvokti skirtingus užduočių atlikimo kelius. Jei mokiniai ir mokytojai gebės įgalinti DI teikiamas galimybes, švietimo srityje stebėsime didelį postūmį į priekį“, – teigia ji.
