Kai praeitų metų rudenį „Apple“ pristatė „iPhone X“ bei pranešė šio telefono kainą, dauguma kritikų prognozavo, kad vartotojai tikrai nemokės tokios sumos. Ypač turint omenyje tikrai kokybiškus ir pigesnius „iPhone 8“ modelius. Tačiau „Apple“ vadovas Timas Cookas neseniai išsklaidė šiuos spėjimus, pranešęs, kad nuo pat pirmos prekybos dienos, „iPhone X“ buvo parduodama daugiau nei kitų „Apple“ telefonų modelių.
„Apple“ pavyzdys rodo, kad vartotojai yra linkę už telefoną mokėti tiek pat, kaip už gan galingą nešiojamąjį kompiuterį. Beje, gandų malūnas skelbia, kad jau šį rudenį iš „Apple“ galima tikėtis „iPhone X Plus“ telefono, kuris bus dar bent porą šimtų eurų brangesnis.
Amerikiečių kompanija nėra vienintelė, iš lėto kelianti kainas – tą daro ir pagrindinė jos konkurentė „Samsung“. Ir netgi kinų bendrovės, klientų širdis užkariavusios įkandamomis telefonų kainomis, tokios kaip „Huawei“ ar „OnePlus“, užsimena apie savo gaminamų ragelių brangimą. Štai, pavyzdžiui, „Samsung Galaxy“ serijos flagmanai nuo 2016-ųjų pabrango apie 15 proc., o „Huawei“ ir „OnePlus“ modelių kainos padidėjo beveik trečdaliu.
Žinoma, iš dalies kainos kyla dėl to, kad telefonai technologiškai tobulėja – jie tampa spartesni, baterijos talpesnės, fotokameros kokybiškesnės. Inžinieriniam tobulinimui, naujoms medžiagoms bei inovacijoms išmaniuosius gaminančios kompanijos leidžia milijonus eurų. Be to, prie kainos „korekcijos į aukštesnę pusę“ prisideda ir didėjanti įvairių komponentų paklausa bei infliacija.
Pavyzdžiui, pastaruosius kelerius metus stipriai išaugo atminties modulių paklausa, todėl pagrindinės gamintojos investavo į naujas gamyklas – ir šios investicijos atsispindėjo atminties kainoje. Brangiau kainuoja ir inovatyvios technologijos, tokios kaip „iPhone X“ priekinė kamera, fiksuojanti 3D vaizdo gylį ar „Huawei P20 Pro“ nugarėlės fotoaparatas, turintis tris objektyvus.
O juk netolimoje ateityje laukia dar „karštesnės“ naujovės – „Akhan Semiconductor“ kuriama daug atsparesnė smūgiams deimantinė ekrano apsauga, ar visiškai pirštų atspaudų „nerenkantis“ naujas „Vibrant Satin Corning Gorilla Glass“ stiklas. O kur dar gandai, kad „Samsung“ kitų metų pradžioje turėtų pristatyti susilankstantį ekraną turintį telefoną. Tam reikalingi moksliniai tyrimai, laboratorijos ir brangiai apmokami inžinieriai bei naujos gamybos linijos, kurios kainuoja.
Tačiau technologijų rinkos ekspertai įsitikinę, kad viso aukščiau išvardintos kainos dedamosios vis tiek nepagrindžia tokių galutinės kainos šuolių. Viena svarbiausių augančių kainų tendencijos priežastis – telefonas tapo svarbiausiu įrenginiu mūsų kasdienybėje. Tai universalus darbo ir laisvalaikio įrankis – telefonu bendraujame, susipažįstame, fotografuojamės, žaidžiame, klausome muzikos, ieškome informacijos, skaitome žinias ir netgi apsiperkame.
Natūralu, kad už tokį svarbų gyvenimo elementą jokia kaina nebeatrodo tokia jau didelė. Pardavimo skyrių vadovai didžiosiose kompanijose tą gerai suvokia, todėl dalis pinigų, kuriuos sumokame už brangstančius telefonus nusėda kaip pelnas šių bendrovių „ižduose“.
Kaip jau daugiau nei dešimt metų, pirmą žingsnį žengė „Apple“ – bendrovė, kurios telefonų kainose atsispindi ne tik apčiuopiamas inžinierių darbas bei gamybos sąnaudos, bet ir prestižinio prekės ženklo vertė. Beje, „Apple“ taip ne tik pildo savo iždą, bet ir praturtina visas industrijos bendroves, kurios tyliai ramiai taip pat didina kainas. Juk lyginant su „iPhone X“ net ir trečdaliu per porą metų pabrangęs naujausias „OnePlus“ modelis yra beveik perpus pigesnis.
Tačiau taip jau veikia rinka ir piktintis tuo beprasmiška – verčiau yra pasižvalgyti į vidutinės klasės ragelius. Štai, pavyzdžiui, šiandien už 250-300 eurų galima įsigyti paprasto vartotojo poreikius patenkinsiantį „Motorola“, „Nokia“ ar „Xiaomi“ telefoną. Juk niekas nesipiktina tuo, kad „Maseratti“ ar „Bentley“ kainos yra neįkandamos vidurinės klasės dirbančiajam, kuris verčiau renkasi „Toyota“ ar „Ford“ šeimos automobilį.
