Aviacijoje taikomas ledo ir sniego nuo orlaivio paviršių šalinimo metodas, vadinamas nuledinimu, įkvėptas kosmoso misijų. Šias technologijas padėjo sukurti NASA tyrimai, ieškant būdų, kaip užtikrinti sklandų įrenginių veikimą esant ekstremalioms temperatūroms.
Nuledinimo metu pašalinamas ant orlaivio paviršių susikaupęs ledas, sniegas ar šerkšnas. Procedūra būtina, siekiant užtikrinti saugų lėktuvo kilimą ir skrydį, nes apledėję paviršiai gali sutrikdyti aerodinamiką, sumažinti orlaivio stabilumą ir veikimo efektyvumą.
Specialistai orlaivio sparnus tikrina rankomis
Žiemą rampos agentai orlaivius apžiūri ypač kruopščiai, labai svarbu įvertinti kritinius paviršius, tokius kaip sparnai ar valdymo elementai. Apžiūra ir įvertinimas, ar ant paviršių susikaupė ledas, gali būti sudėtingi.
Temperatūros svyravimai degalų bakuose gali lemti ledo susidarymą net ir tada, kai aplinkos temperatūra yra vos žemiau nulio. Kartais toks ledo sluoksnis plika akimi yra beveik nematomas, todėl specialistai orlaivio paviršius, pavyzdžiui, sparnus tikrina liesdami rankomis. Paviršiai liečiami nemūvint pirštinių, nes šios sumažina lytėjimo jautrumą.
Nuledinimo skysčių spalvų kodai ir jų svarba
Nuledinimo procedūrai naudojami specialūs ryškiaspalviai skysčiai. Dėl sudėtyje esančių cheminių medžiagų skysčiai išsiskiria saldžiu skoniu, tačiau netinkamai naudojamas ar nurytas toks skystis gali būti pavojingas gyvybei.
Vyrauja dviejų pagrindinių tipų nuledinimo skysčiai, skiriasi ne tik jų spalvos, bet ir veikimo principas bei naudojimo eiga. Pirmasis įprastai būna oranžinis, skirtas šildyti, juo tirpdomas paviršių apledėjimas. Antrasis skystis – dažniausiai šieno atspalvio arba žalias, tirštesnis, sukuriantis apsauginį sluoksnį, neleidžiantį kauptis naujam sniegui ir ledui. Skysčiai pagaminti taip, kad lėktuvui pakilus saugiai pasišalintų nuo apipurkštų paviršių.
Skysčių spalva padeda atpažinti, kuris nuledinimo proceso etapas atliekamas, ir įvertinti, ar procedūra vykdoma tinkamai. Tai labai svarbu, nes nuledinimo negalima pradėti nuo antrojo žingsnio. Ši identifikacija reikalinga tiek rampos agentams, specialistams, tiek pilotams.
Oro sąlygų reikšmė
Kuris nuledinimo etapas bus taikomas, lemia oro sąlygos ir lėktuvo paviršiaus būklė, o sprendimą priima skrydžio rampos agentas kartu su pilotais. Pavyzdžiui, jeigu nėra sniego ar šlapdribos ir temperatūra nekelia rizikos susidaryti naujam ledui ar sniegui, atliekamas tik pirmas etapas. Jei orlaivis naktį stovėjo oro uoste, ant jo paviršiaus susikaupė krituliai, tačiau nėra kitų veiksnių, galinčių daryti įtaką nuledinimo efektyvumui, taip pat taikomas tik pirmas procedūros etapas. Jeigu krituliai yra intensyvūs arba prognozuojama, kad gali susidaryti ledas ar sniegas prieš pakilimą, taikomas ir antras etapas.
Skrydžių saugai nuledinimo procesas yra labai svarbus, todėl jis griežtai kontroliuojamas. Reguliariai atliekami įrangos ir skysčių patikrinimai, atnaujinamos procedūros, vykdomi specialistų mokymai. Nuledinimą atliekantys asmenys dirba su specialia technika, jiems reikalingos specifinės žinios ir įgūdžiai, taip pat nuolatinis žinių naujinimas.
„Holdover Time“ – laiko riba skrydžių saugumui užtikrinti
Jeigu lėktuvas nespėja išskristi per numatytą laiką, jis turi būti nuledintas iš naujo. Taikomas „Holdover Time“ (HOT) – tai laiko intervalas, per kurį nuledinimo skystis užtikrina apsaugą nuo ledo ir sniego kaupimosi. HOT baigiasi, kai nuledinimo skystis praranda savo apsaugines savybes, todėl būtina atlikti naują nuledinimo procedūrą. Yra specialios valstybinių institucijų patvirtintos lentelės, kuriose nurodyta, kurį laiką skirtingos skysčių rūšys gali užtikrinti apsaugą pagal įvairias oro sąlygas.
Orlaiviui nuledinti – nuo 50 iki 4000 litrų skysčio
Nuledinimo procedūrai skirto skysčio kiekis priklauso nuo orlaivio tipo. Kad lėktuvas būtų paruoštas skrydžiui, pirmos nuledinimo procedūros metu gali būti sunaudojama nuo 50 litrų iki 4 tūkst. litrų specialaus skysčio. Taikant antrąjį žingsnį, atsižvelgiant į orlaivio dydį, sunaudojama nuo 80 iki 350 litrų skysčio.
Nuledinimo procedūrai naudojama specifinė technika, specialus sunkvežimis gali kainuoti nuo 250 tūkst. iki 1 mln. eurų.
