Kuomet 1913 m. R.Dieselis Antverpene lipo į laivą „Dresdenas“, jis jau buvo
žinomas ir pagarsėjęs išradėjas, nemažai prisidėjęs prie automobilių pramonės tobulinimo. Jo tėvų šeima blaškėsi tarp Prancūzijos, kur buvo gimęs Rudolfas, Vokietijos, iš kurios buvo kilusi giminė, ir Anglijos, į kurią jis ir dabar vyko susitikti su vienos įmonės atstovais.
Sako, kad talentingi vaikai jau anksti žino, kuo nori būti. Kad bus inžinieriumi, jaunasis Rudolfas žinojau jau nuo 14 metų – yra išlikęs jo tėvams rašytas laiškas. 15-os metų įstojęs į Augsburgo pramonės mokyklą, po dvejų metų gavo stipendiją iš Karališkojo Bavarijos politechnikos instituto. Po baigimo, kurį teko atidėti dėl ligos, pirmuoju jaunuolio darbdaviu tapo Carlas von Linde, jo dėstytojas, išradęs šiuolaikinį šaldytuvą. Įžvelgęs jaunuolio talentą C. von Linde leido jam vadovauti jo gamyklai. Tuomet R.Dieseliui buvo 23-eji.
Sakoma, kad antrą kartą išrasti dviračio negalima, bet R.Dieselis pabandė. Vidaus degimo variklio išradėjo šlovė priklauso belgui Jeanui Josephui Etienne'ui Lenoirui, kuris dar 1860 m. sukonstravo dujomis varomą vidaus degimo variklį. Po 16 metų Nikolausas Otto, kartu su Gottliebu Daimleriu ir Wilhelmu Maybachu užpatentavo keturių taktų vidaus degimo variklį – tokį, kokį mes jį pažįstame dabar.
R.Dieselis nuo 1890 m. dirbo su vidaus degimo varikliu, bandydamas jį patobulinti. Tiesa, šis kelias nebuvo toks lengvas – vieno eksperimento metu variklis sprogo, vos neužmušdamas išradėjo. R.Dieselis daugelį mėnesių buvo priverstas praleisti ligoninėje, o sveikatos problemos šio sprogimo neleido jam užmiršti visą gyvenimą.
Po poros metų R.Dieseliui pavyko patobulinti vidaus degimo variklį, padarant jį dar labiau efektyvesnį. Praktiškai jo išradimas liko nepakitęs iki mūsų laikų. Ką padarė Rudolfas? Jis panaudojo oro ir degalų mišinį: stūmoklis judėdamas cilindru aukštyn suspaudžia orą degimo kameroje, kuris įkaista iki 700-900 laipsnių, po to įpurškiamas dyzeliniai degalai į cilindrą. Dėl didelio slėgio ir aukštos temperatūros į cilindrą įpurkšti degalai greitai užsidega, o užsidegęs degalų ir oro mišinys sukelia slėgį, priversdamas stūmoklį judėti žemyn ir perduodamas judesį alkūniniam velenui. Išradėjo kūrinys dienos šviesą išvydo 1897 m., kuomet bendrovė MAN išleido pirmuosius automobilius, kuriuose buvo R.Dieselio sukurtas variklis.
Taigi 1913 m. R.Dieselis vyko į susitikimą Londone. Rugsėjo 29 d. vakarą jis pavalgė vakarienę ir apie 22 val. jis paliko valgomąjį ir nuėjo į savo kajutę, paprašęs įgulos jį pažadinti ketvirtį po šešių. Tai buvo paskutinis kartas, kai išradėjas buvo matytas gyvas. Kitą rytą, kuomet personalas atėjo įvykdyti jo prašymo, kajutė buvo tuščia – buvo akivaizdu, kad lovoje niekas nemiegojo, nors naktiniai marškiniai buvo padėti šalia lovos, kaip ir jo laikrodis. Jo kepurė ir paltas buvo tvarkingai sulankstyti ir sudėti.
Po dešimties dienų olandų laivas „Coersten“ Šiaurės jūroje, netoli Norvegijos krantų aptiko vyro kūną. Kūnas buvo taip pradėjęs irti, kad nebuvo įmanoma atpažinti asmens ir įgula nusprendė jo neimti į laivą. Tačiau buvo paimti asmeniniai daiktai, kurie rasti kišenėje: vaistai, piniginė, asmens kortelė, kišeninis peilis, monoklis.
Dar vienas kūnas, kurio tapatybė buvo priskirta R.Dieseliui, buvo aptiktas Scheldtos upėje. Žvejys rado kūną upės žiotyse, tačiau dėl oro sąlygų jo nepaėmė.
Dėl R.Dieselio mirties iki šiol yra ginčijimasi. Populiariausia versija, kad jis nusižudė. Tačiau yra ir versijų, kad įvairūs žmonės, turintys verslo arba karinių interesų, galėjo nužudyti inžinierių, prisimenant ir tai, kad įvykis buvo Pirmojo pasaulinio karo išvakarėse.
Po to, kai R.Dieselis dingo, jo žmona atidarė krepšį, kurį jos vyras jai paliko griežtai prisakęs, kad neatidarytų iki kitos savaitės. Krepšyje ji rado 200 tūkst. Vokietijos markių, kas dabartiniu kursu būtų apie milijonas eurų, ir įvairius finansinius dokumentus, kurie rodė, kad šeimos banko sąskaitos buvo tuščios. Dienoraštyje, kurį išradėjas buvo pasiėmęs kartu su savimi į laivą, ties rugsėjo 29 d. buvo pažymėtas juodas kryžius.
Dyzeliniai varikliai išpopuliarėjo nuo XX a. 3-iojo dešimtmečio, daugiausia krovininiuose automobiliuose. Dėl savo efektyvumo ir mažesnės aplinkos taršos šie automobiliai po truputį skynėsi kelią link vairuotojų: 1973 m. tik 2,5 proc. Europoje visų parduodamų automobilių buvo dyzeliniai, o po dešimtmečio tokių buvo jau 4 kartus daugiau.
R.Dieselis paliko neišdildomą žymę automobilizmo istorijoje – jis 1978 m. buvo įtrauktas į Automobilių garbės muziejų, šalia tokių asmenybių kaip Henry'is Fordas, Ferdinandas Porsche, Gottliebas Daimleris ir kiti.
