Marsaeigis „Curiosity“. Nors „Curiosity“ pastruoju metu susilaukia itin daug dėmesio, apie konkrečius jo veiklos rezultatus kalbėti dar pernelyg anksti.
Sensacingų naujienų stygius nereiškia, kad marsaeigio misija kol kas nepateisino lūkesčių. Planuojama, kad tyrimai užtruks du metus – dėl šios priežasties pernelyg anksti kalbėti apie dabartinius marsaeigio atradimus.
5,2 mlrd. dolerių kainavusio „Curiosity“ marsaeigio, kuris Geilo krateryje nusileido rugpjūčio 6 dieną, tikslas – tyrinėti Marso aplinką, ruošiantis galimai pilotuojamai misijai į planetą.
Atrasta tolimiausia galaktika visatoje. Lapkritį astronomai paskelbė, kad atrado tolimiausią galaktiką Visatoje, kuri yra už 13,3 milijardų šviesmečių nuo Žemės. Objektą astronomai pastebėjo NASA priklausančiais „Hubble“ ir „Spitzer“ kosminiais teleskopais. Mokslininkus sudomino ankstyvas jos susiformavimo laikotarpis.
 |
| NASA, ESA, STSI nuotr./Už maždaug 13,3 mlrd. šviesmečių nuo Žemės esanti galaktika „MACS0647-JD“ (padidinta) – kol kas tolimiausias astronomų užfiksuotas objektas visatoje. |
Masyviausia juodoji skylė. Astronomai paskelbė atradę didžiausią juodąją skylę, kurios masė atitinka maždaug kaip 17 milijardų mūsų Saulių. Milžiniška juodoji skylė yra maždaug 11 kartų platesnė už orbitą, kuria Neptūnas skrieja aplink Saulę.
Šis atradimas gali turėti įtakos astronomų supratimui kaip galaktikų centruose išsivysto didžiulės juodosios skylės.
Galingiausias juodosios skylės sprogimas. Astronomai aptiko tolimą galaktiką, kurioje sprogimo banga medžiagą paskleidė du trilijonus kartų didesne energija nei spinduliuoja Saulė. Tai didžiausias kada nors stebėtas tokio pobūdžio išsiveržimas.
Šio išmetimo dydis atskleidžia būdą, kaip jaunos galaktikos atsikrato masės. Energija kvazare, paprastai matoma kaip radiacija, gali būti paverčiama kinetine arba judėjimo energija. Šis išsiveržimas kasmet išmeta apie 400 saulių prilygstančią masę, o reiškinys gali trukti nuo 10 iki 100 milijonų metų.
Aplink Merkurijų skriejantis palydovas planetoje aptiko vandens. Šiauriniame planetos poliuje buvo aptikti sušalusio vandens klodai. Jau prieš kelis dešimtmečius buvo iškelta hipotezė, kad Merkurijuje yra vandens, tačiau tik dabar pavyko rasti to įrodymus.
Bumerango ūkas – šalčio rekordininkas visatoje. Bumerango ūką atradę astronomai Sahai ir Nymanas pareiškė, jog tai yra šalčiausia vieta visatoje. Temperatūra ten siekia net -272 pagal Celsijų o tai yra tik vienu laipsniu šilčiau už absoliutų nulį – žemiausią įmanomą temperatūrą visatoje. Bumerango ūkas kol kas tebėra vienintelis visatoje pastebėtas objektas, kurio temperatūra yra žemesnė už foninę spinduliuotę.
 |
| NASA nuotr./Bumerango ūkas |
Atrastos egzoplanetos. Šiais metais buvo nemažai atradimų, susijusių su egzoplanetomis. Vienas iš jų – didžiausios planetos, kuri yra 13 kartų didesnė nei Jupiteris, atradimas. Šis atradimas gali suteikti svarbios informacijos nagrinėjant planetų formavimosi teorijas.
Astronomai taip pat atrado pirmą stebėjimų istorijoje vienišą planetą, kuri nesisuka aplink jokią žvaigždę ir savarankiškai dreifuoja tarpžvaigždine erdve.
Per 43 šviesmečius nuo Žemės nutolusi oranžinių nykštukių tipo žvaigždė „HD 40307“ turi tris superžemės tipo egzoplanetas. Viena iš jų yra reali kandidatė patekti į sąrašą planetų, kuriuose egzistuoja gyvybė.
Rugpjūtį mokslininkai paskelbė atradę neįprastą, deimantinę planetą. Planetos tankis didesnis nei įprasta, dėl to mokslininkai linkę manyti, kad anglis gali būti susikristalizavusi, taigi didelę paslaptingos planetos dalį gali sudaryti deimantai.
Mūsų Paukščių Tako galaktikoje yra milijardai planetų. Savo skaičiumi jos smarkiai lenkia žvaigždžių skaičių, teigiama naujame tyrime. Vidutiniškai kiekvienai iš 100 milijardų mūsų galaktikoje esančių žvaigždžių tenka mažiausiai 1,6 planetos, taigi tikėtinas nežemiškų pasaulių skaičius gali siekti daugiau kaip 160 milijardų.
NASA šių metų viduryje paskelbė, kad mūsų galaktika juda savo artimiausios kaimynės link – Andromedos galaktikos, o jųdviejų tiesioginis susidūrimas turėtų įvykti po 4 mlrd. Metų.
Po daugelį metų trukusių stebėjimų NASA kosminiu teleskopu „Hubble“, fiksuojant Andromedos galaktikos judėjimą, buvo „pašalintos bet kokios abejonės, kad jai lemta susidurti ir susilieti su Paukščių Taku“.
Astronomai netoli Žemės aptiko gyvybei tinkamą planetą.
„Šis atradimas patvirtina mūsų svarstymus, kad praktiškai visos žvaigždės turi planetas ir kad galaktikoje turėtų būti galybė tokių gyvybei tinkamų Žemės dydžio planetų, – sako Kalifornijos universiteto mokslininkas Steve‘as Vogtas. – Jų yra visur, net visai šalia.“
