Nors pats kompiuteris nesulaukė didelės komercinės sėkmės, tačiau galimybė prijungti įrenginį prie televizoriaus ir varžytis kartu su draugu viename ekrane tapo revoliuciniu išradimu, kurį suskubo kopijuoti daugelis tuometinių technologijas kuriančių kompanijų. „Atari“, „Nintento“, „Sega“ bei daugelis kitų kompanijų pradėjo kurti savo žaidimų kompiuterius, o aštunto dešimtmečio pabaigoje – devinto dešimtmečio pradžioje kompiuteriniai žaidimai tapo svarbia pramogų pramonės dalimi JAV, Japonijoje ir Europoje bei pradėjo konkuruoti net su kino industrija.
Šiandien, žvelgiant į praeitį, galime išskirti net kelias žaidimams skirtų įrenginių grupes, kurios vadinamos konsolių kartomis. Toks skirstymas apibūdina ne tik laikmetį, tačiau ir įrenginio technines savybes. Pavyzdžiui, pirmajai žaidimų kompiuterių kartai priskiriami įrenginiai, kuriems papildomų žaidimų įsigyti negalėjome, o patys žaidimai jau buvo integruoti įrenginiuose. Antroji karta prasidėjo su milžiniškos komercinės sėkmės sulaukusia „Atari 2600“ sistema ir nuo pirmosios skyrėsi tuo, kad žaidimai šios kartos kompiuteriams jau buvo parduodami atskirai. Trečioji karta naudojo 8 bitų technologiją, ketvirtoji – 16 bitų ir taip toliau.
Šiomis dienomis ypač populiarūs „Xbox One“ ir „PlayStation 4“ žaidimų kompiuteriai yra vadinami aštuntosios kartos atstovais. Šiai kartai priskiriami kompiuteriai, kurie geba atkurti 1080p raiškos vaizdus, nors naujausios „Xbox One X“ ir „PlayStation 4 Pro“ versijos šią ribą iškėlė į naujas aukštumas ir puikiai apdoroja net 4K raiškos vaizdą. Kad pasiektų tokius rezultatus, kompiuteriai įveikė ne vieną technologinį etapą, o su visomis žaidimų kompiuterių kartomis ir jų išskirtinėmis savybėmis galite susipažinti šios savaitės „Žaismo DNR“ naujienų laidoje
