Nepaisant to, kad šalti vandenys aplink ledinį pietų žemyną laikomi atskiru vandenynu jau beveik 100 metų ir yra plačiai naudojami mokslininkų, iki šiol jie neturėjo populiaraus pritarimo.
Tačiau birželio 8 d. – Pasaulinę vandenynų dieną – draugija paskelbė, kad nuo šiol savo planetos žemėlapiuose Pietų vandenyną žymės kaip penktąjį vandenyną.
„Mokslininkai jau seniai pripažino Pietų vandenyną, bet kadangi niekada nebuvo tarptautinio susitarimo, mes niekada jo oficialiai nepripažinome“, – „National Geographic“ interneto svetainei sakė oficialus draugijos geografas Aleksas Taitas.
Pasak jo, vienas didžiausių šio sprendimo poveikių bus švietimui: „Mokiniai sužino informaciją apie vandenynų pasaulį per tai, kokius vandenynus tyrinėjate. Jei neįtrauksite Pietų vandenyno, nesužinosite, kuo jis ypatingas ir koks svarbus.“
Antarktidos srovė
„National Geographic“ pradėjo kurti žemėlapius jau 1915 m., tačiau draugija oficialiai pripažino tik keturis vandenynus, kuriuos apibrėžė pagal juos ribojančius žemynus.
Tuo tarpu Pietų vandenyną apibrėžia ne jį supantys žemynai, o iš vakarų į rytus tekanti Antarktidos cirkumpoliarinė srovė (ACC). Mokslininkai mano, kad ACC atsirado prieš 34 mln. metų, kai Antarktidos žemynas atsiskyrė nuo Pietų Amerikos, todėl vanduo galėjo netrukdomai tekėti aplink pasaulio dugną.
ACC pritraukia vandenį iš Atlanto, Ramiojo ir Indijos vandenynų ir taip prisideda prie pasaulinės „konvejerio juostos“, kuri perneša šilumą aplink planetą, o šaltas tankus ACC vanduo nusėda ir padeda kaupti anglį vandenyno gelmėse. Tūkstančiai jūrinių rūšių gyvena tik ACC, rašo „National Geographic“.
Antarktidos vandenys
Tiksliai nesutariama, kas yra vandenynai, apart to, kad tai didžiausi vandens telkiniai. Pagal bendrą apibrėžimą pasaulinis vandenynas skirstomas į keturias ar penkias dalis pagal juos supančius žemynus.
Vis dėlto terminas „Pietų vandenynas“ buvo vartojamas pasaulio dugne esantiems vandenims apibūdinti nuo tada, kai XVI a. pradžioje juos pirmą kartą pamatė ispanų tyrinėtojas Vasco Núñezas de Balboa, ir šis terminas buvo vartojamas toliau, nes vėlesniais šimtmečiais vandenynai tapo gyvybiškai svarbiais tarptautinio susisiekimo ir prekybos keliais.
Iki XIX a. daugelis jūrinių
valstybių įsteigė „hidrografijos“ institucijas, kurios skelbė informaciją apie vandenynus savo kariniams laivynams ir prekybos laivams, o terminas „Pietų vandenynas“ pasirodė pirmuosiuose Tarptautinės hidrografijos organizacijos (IHO), kuri buvo įkurta 1921 m., leidiniuose.
Vandenynų ištakos
Pirminis vandenynas Žemėje buvo upė – ją senovės graikai pavadino titano Okeano, upių dievo, kuris buvo Urano ir Gajos sūnus, pirmapradžių vandenų, maitinančių Žemę, deivės Tetijos brolis ir vyras, vardu.
Iš pradžių manyta, kad ši upė apjuosia pasaulį, kuris, kaip įsivaizdavo pirmieji graikai, baigėsi kažkur į vakarus nuo Europos ir į rytus nuo Azijos. Ilgainiui šis terminas imtas vartoti skirtingoms pasaulinio vandenyno dalims apibūdinti.
