Šį atvejį moksliškai aprašė Naujojo Delio Visos Indijos medicinos mokslų instituto oftalmologai. Jie nurodo, jog tai yra išskirtinai retas medicininis reiškinys, kuris, nepaisant retumo, jau trui savo pavadinimą – hemolakrija.
Anot mergaitės motinos, jos dukra krauju verkė kasdien visą savaitę iki kreipimosi į medikus. Kraujo ašaros nebuvo siejamos nei su skausmu, nei su kažkokiomis stipriomis emocijomis – tiesiog, be jokios priežasties, du ar tris kartus per dieną, vaiko skruostais nuriedėdavo ryškūs raudoni lašai. Toks ašarojimas trukdavo po kelias minutes.
„Baiminuosi dėl savo dukters sveikatos. Kraujas, tekinantis iš jos akių, man varo siaubą. Aš tikiuosi, kad ateityje tai nebepasikartos“, – medikams sakė pacientės mama.
Mokslininkai, ieškodami tokios retos būklės priežasčių, atliko daugybę tyrimų, tačiau nė vieno jų rezultatai neparodė ko nors įtartino ar neįprasto. Pacientės ligos ir traumų istorija buvo „švari“. Jos ašarų liaukos buvo be pakitimų, kraujo tyrimų rezultatai – normos ribose. Ir netgi tos kruvinos ašaros niekuo nesiskyrė nuo įprastinių ašarų. Išskyrus tai, kad jose buvo ir raudonųjų kraujo ląstelių (eritrocitų).
Taigi, klinikos ekspertai liko tuščiomis – jie neturėjo nė vieno „kabliuko“, kuris būtų padėjęs jiems suprasti tokios būklės priežastis. O gydytojų stebima mergaitė kelias vėlesnes dienas ir toliau verkė krauju.
Tačiau kad ir koks retas bebūtų hemolakrijos reiškinys, tai, kad jis yra toks akivaizdžiai matomas ir sukrečiantis, reiškia, jog istoriniuose ir medicininiuose šaltiniuose jo aprašymų yra gausu.
Štai Senovės Graikijos gydytojas Etijus iš Amidos veikiausiai aprašė kažką panašaus: jis pasakojo vaikiškas ligas, kurios susijusios su krauju, tekančiu iš akies kampučio. Kiti senovės medikai – tokie, kaip Antonio Brassavola ir Rembertas Dodoenas – taip pat, manoma, aprašė panašius atvejus ir susiejo juos su paauglių menstruacijomis.
Vėlesnių laikų medicininės ataskaitos apie kruvinas jaunų mergaičių ašaras pritraukė ir daug žiniasklaidos dėmesio, ir medikų bendruomenės susidomėjimo.
Prieš dešimtį metų „National Geographic“ papasakojo apie labai panašų atvejį, kuomet 14 metų mergaitė iš Indijos, vardu Twinkle Dwivedi, taip pat verkė krauju. Bet tuomet kilo labai rimtų klausimų – galbūt tai buvo tos mergaitės suorganizuota apgaulė siekiant žiniasklaidos dėmesio?
2019 metais mokslinis medicininis tyrimas aprašė hemolakrijos atvejį, panašų į šį naujausiąjį – jis nustatytas 16 metų mergaitei, paguldytai į ligoninę Bangladeše.
Tikėtina, kad bent dėl dalies iš šių atvejų atsakymo reikia ieškoti hormonuose. 1991 metais publikuoto mokslinio tyrimo autoriai 125 sveikų savanorių ašarose ieškojo „slapto“ kraujo jų ašarose. Kraujo pėdsakų rasta net penktadalyje ašarų, daugiausiai – menstruacijų ciklo metu.
Bet tai nereiškia, kad hemolakrija yra išskirtinai tik jaunoms merginoms nustatoma būklė. Vos prieš dvejus metus Italijoje į greitosios medicininės pagalbos skyrių kreipėsi vidutinio amžiaus vyras, iš kurio akių tiesiog upeliais bėgo kraujas.
Tiesa, anuo atveju medikams pavyko nustatyti labiausiai tikėtiną tokio ašarojimo priežastį: junginės hiperemiją – būklę, kuomet akies obuolį dengiančioje membranoje kraujo yra šiek tiek daugiau nei įprastai.
Yra ir gausybė kitų medicininių priežasčių, kuriomis būtų galima paaiškinti kruvinas ašaras. Pavyzdžiui, kraujo krešėjimo sutrikimas (hemofilija) ar kraujagyslių liga, vadinama Oslerio-Weberio-Rendu sindromu.
Kraujo ląstelės į ašarų latakus patenka ir vartojant kai kuriuos vaistinius preparatus. Be to, visada yra tikimybė, jog kažkas tokiu keistu būdu siekia dėmesio.
Deja, 11 metų mergaitės iš Indijos atveju nė vienas iš šių paaiškinimų netiko, todėl ramybės pacientei ir jos motinai medikai suteikti negalėjo. Kol kas jos hemolakrijos būklė yra įvardinama kaip „idiopatinė“ (t. y., nežinomos kilmės).
Bet gera žinia yra ta, jog medikai užtikrinti, kad kruvinos ašaros jokios grėsmės pacientės sveikatai nekelia. Ir manoma, kad jos gali išnykti lygiai taip pat staigiai bei netikėtai, kaip ir atsirado.
Atvejo aprašymą publikavo žurnalas „BMJ Case Reports“.
