Naujosios šią savaitę į energetinių išteklių gausų Jamalo Nencų šiaurės elnių regioną vykdytos ekspedicijos parodė, kad šie krateriai buvo pingai – piliakalniai su vidiniu lediniu branduoliu. Jie dažnai sutinkami Arktyje ir subarktiniuose regionuose.
Šilimas per daugelį metų nulėmė tirpsmą ir viduje atsiradusi tuščia erdvė tapo užpildyta gamtinėmis dujomis, pagrinde metanu, kuris galiausiai ir nulėmė išsiveržimus.
Ekspedicijos vadovas profesorius Vasilijus Bogojavlenskis tyrė patį žinomiausią kraterį B-1, kuris nuo Bovanenkovo dujų telkinio nutolęs 18 mylių.
Pirmą kartą šie reiškiniai buvo pastebėti praėjusiais metais ir sukėlė labai daug klausimų ir spekuliacijų, nuo kalbų apie meteoritų kraterius ar mistinius ateivių apsilankymus.
Mokslininkus šią savaitę nustebino tai, kad įranga parodė, jog kraterio gylis siekė daugiau nei 60 metrų – gerokai daugiau nei buvo manyta iki šiol. Krateris buvo pakankamai didelis, kad į jį tilptų „daugiaaukštis pastatas“.
Šiuo metu skylė yra beveik sklidina vandens po žiemos sniego tirpsmo.
„Dabar mes galime kur kas daugiau pasakyti apie procesą, kuris nulėmė žymaus Jamalo kraterio B-1 susiformavimą, – „The Siberian Times“ sakė mokslininkas. – Iš pradžių tai buvo pingas.“
Šiuo atveju pingo šilimą nulėmė geoterminė šiluma ir jo pusiau ištirpęs ledo branduolys pripildytas dujų, kurios kilo per plyšus ir įtrūkius Žemėje.
