Iššūkis NASA: kaip įveikti astronautų nemigą TKS?

Astronautų nemiga Tarptautinėje kosminėje stotyje (TKS) jau tapo įsisenėjusia problema. Ten dirbantys astronautai reguliariai vartoja migdomuosius, tačiau miega vidutiniškai tik po 6 valandas. Tai yra gerokai mažiau, nei numato techninis TS reglamentas (8,5 valandos miego). NASA specialistai sugalvojo problemos sprendimo būdą.
Astronautai tarptautinėje kosmoso stotyje
Astronautai tarptautinėje kosmoso stotyje / „Reuters“/„Scanpix“ nuotr.

Operacijos esmė – pakeisti visas TKS šviesos lempas. Šviesos tipas turi įtakos cirkadiniams (miego ir būdravimo) ritmams. Pasirodo, teisingai parinkta ir su darbo grafiku tinkamai suderinta šviesa astronautams TKS gali daryti stebuklus.

Ne paslaptis, kad Marso misijose dirbantys mokslininkai (taip pat ir „Curiosity“ komanda) Žemėje gyvena ir dirba pagal Marso laiką. Dėl šios priežasties išsiderina miego režimas. Harvardo universiteto mokslininko Steveno Lockley inicijuoto tyrimo rezultatai parodė, kad melsva šviesa ir „miego higiena“ gali sutvarkyti miego problemas.

Tinklainės priekinės dalies ganglijų ląstelėse esantys šviesos receptoriai atlieka ne regėjimo funkciją, o fiksuoja regimojo spektro spindulių mėlynosios pusės šviesą. Tos ląstelės padeda organizmui orientuotis paros laike. Šių ląstelių stimuliavimas gali turėti reikšmingos įtakos laiko suvokimui. Šis veiksnys glaudžiai susijęs su hormono melatonino išskyrimu į organizmą.

TKS astronautų ganglijų fotoreceptorius nuolat veikia 90 min. trukmės „paros“ ritmai (saulė TKS teka ir leidžiasi kas 90 min.) Be to, stotyje nuolatos įjungtos šviesos lempos. Rezultatas – sumažėjęs melatonino išskyrimas ir trumpesnis miegas.

Dėl astronautų miego sutrikimų NASA planuoja pakeisti 85 procentus fluorescencinių lempų į specialius LED šviestukus, filtruojančius šviesą tam tikrais atspalviais: dienos metu šviestukai skleis baltą šviesą, rytais arba pavojaus atvejais – žydrai melsvą, vakarais ir prieš miegą – rausvą. Naujo tipo apšvietimas TKS turėtų būti įrengtas 2015 metais.

Tiesa, nereikėtų tikėtis, kad tai išspręs visas problemas. Portalas „SciAm“ atkreipia dėmesį, kad astronautų cirkadiniams ritmams įtaką gali daryti ir kiti veiksniai.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Pasisemti ilgaamžiškumo – į SPA VILNIUS
Akiratyje – žiniasklaida: ką veiks žurnalistai, kai tekstus rašys „Chat GPT“?
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų