Istorikas iškėlė radikalią Amerikos atradimo teoriją – romėnai Ameriką atrado iki Kristaus

Kristupas Kolumbas salas prie Amerikos krantų pasiekė 1492-aisiais. Tačiau panašu, kad jis buvo toli gražu ne pirmasis Ameriką pasiekęs europietis. Daugeliui žinomos teorijos apie vikingų, polineziečių ir kinų lankymąsi Amerikos žemyne dar iki K.Kolumbo atradimo.
Antikvariniai daiktai
Antikvariniai daiktai / Fotolia nuotr.

O dabar grupė mokslininkų iškėlė dar radikalesnę Amerikos atradimo istoriją: jie pareiškė atradę artefaktų, liudijančių, kad Ameriką atrado dar senovės romėnai – I mūsų eros amžiuje ar net iki Kristaus gimimo. Taigi, beveik 1,5 tūkst. metų anksčiau už K. Kolumbą.

Dar vienas J. H. Pulitzerio argumentas – Ouko saloje veši invazinių rūšių augalai, kuriuos kadaise puoselėjo senovės romėnai.

Tyrimo autoriams vadovavęs Jovanas Huttonas Pulitzeris pareiškė Naujojoje Škotijoje per archeologinius kasinėjimus atradęs įrodymų, bylojančių, kad romėnų laivai prie Amerikos krantų buvo atplaukę „I amžiuje ar net iki Kristaus gimimo“. Šios mokslininkų grupės teorijos ašis – Ouko saloje (Oak Island) rastas, kaip manoma, Senovės Romos laikų trumpaašmenis kardas.

Nemažai istorikų tokius artefaktus vadina nevertais dėmesio – jie įsitikinę, kad, pavyzdžiui, tokį kardą galėjo pamesti kuris nors moderniųjų laikų kolekcininkas. Žinoma, atmesti tokios galimybės nėra kaip. Juk Ouko sala kadaise buvo pats lobių medžioklės, kurių vajus prasidėjo 1795 m., epicentras.

Vis dėlto J.H.Pulitzeris įsitikinęs, kad jo rastas romėniškas kardas yra „šimtu procentu pamestas romėnų“ ir yra jo teorijos „vinis“.

„Tą kardą radome senovinio laivo nuolaužose, – pasakojo mokslininkas „The Boston Standard“. – Ir tai tik vienas iš daugelio neįtikėtinų romėniškųjų artefaktų. Jis, kaip ir kiti Senovės Romos laikų kardai, pažymėtas arseno ir švino junginiu, kurio radome ir kito originalaus romėniško kardo sudėtyje. Viskas sutampa.“

Be to, J.H.Pulitzeris atkreipia dėmesį į Naujosios Škotijos urvuose rastus indėnų piešinius. J.H.Pulitzerio įsitikinimu, kai kuriuose jų tikrai vaizduojami ir Senovės Romos legionieriai.

Ouko saloje yra rasta ir kitų Senovės Romos laikus menančių artefaktų. Pavyzdžiui, 1901 m. čia rastas legionieriaus švilpukas. 1933 m. Meksike (Meksika) rastas senovės romėnų skydo bareljefo fragmentas ir romėniškos skulptūros galva. Prie Ouko salos krantų yra rasta ir Kartaginos auksinių monetų.

Dar vienas J.H.Pulitzerio argumentas – Ouko saloje veši invazinių rūšių augalai, kuriuos kadaise puoselėjo senovės romėnai.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Kai norai pildosi: laimėk kelionę į Maldyvus keturiems su „Lidl Plus“
Reklama
Kalėdinis „Teleloto“ stebuklas – saulėtas dangus bene kiaurus metus
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos