Istorinis įvykis: žmogaus kurtas prietaisas pirmą kartą prisilietė prie Saulės

NASA kosminis laivas „Parker Solar Probe“ praskriejo pro viršutinę Saulės atmosferą (vainiką) ir paėmė dalelių bei magnetinių laukų mėginius.
saulė
saulė / 123RF.com nuotr.

Naujasis etapas žymi dar vieną svarbų „Parker Solar Probe“ žingsnį ir didžiulį šuolį Saulės pažinime. Kaip nusileidimas Mėnulyje leido mokslininkams suprasti jo susiformavimą, taip ir prisilietimas prie medžiagos, iš kurios sudaryta Saulė, padės mokslininkams atskleisti svarbią informaciją apie mūsų artimiausią žvaigždę ir jos įtaką Saulės sistemai, praneša „Scitechdaily“.

„Parker Solar Probe“ prisilietimas prie Saulės „yra monumentalus Saulės mokslo momentas ir išties nepaprastas žygdarbis“, – sakė NASA Mokslo misijų direktorato asocijuotasis administratorius Thomas Zurbuchenas iš NASA būstinės Vašingtone, – „Šis svarbus įvykis ne tik suteikia mums daugiau žinių apie Saulės evoliuciją ir jos poveikį mūsų Saulės sistemai, bet visa, ką sužinome apie savo žvaigždę, leidžia mums daugiau sužinoti ir apie žvaigždes likusioje visatoje.“

Įspūdingai arti

2018 m. paleistas „Parker Solar Probe“ tikslas – tyrinėti Saulės paslaptis keliaujant arčiau Saulės nei bet kuris kitas kosminis aparatas iki šiol. Praėjus trejiems metams nuo paleidimo ir dešimtmečiams nuo pirmojo sumanymo, zondas pagaliau pasiekė tikslą.

Saulė neturi kieto paviršiaus, tačiau turi įkaitusią atmosferą, sudarytą iš Saulės medžiagos, kurią prie Saulės jungia gravitacija ir magnetinės jėgos. Didėjant karščiui ir slėgiui, ši medžiaga stumiama tolyn nuo Saulės ir pasiekia tašką, kuriame gravitacija ir magnetiniai laukai yra per silpni, kad ją sulaikytų, rašoma „Scitechdaily“.

Šis taškas vadinamas Alfvėno kritiniu paviršiumi. Jis žymi Saulės atmosferos pabaigą ir Saulės vėjo pradžią.

„Scanpix“/AP nuotr./Zondas „Parker Solar Probe“
„Scanpix“/AP nuotr./Zondas „Parker Solar Probe“

Ta Saulės medžiaga, kuri turi pakankamai energijos, kad įveiktų šią ribą, tampa Saulės vėju, kuris, skriedamas per Saulės sistemą į Žemę ir už jos ribų, kartu su savimi tempia Saulės magnetinį lauką.

Iki šiol tyrėjai nebuvo tikri, kur tiksliai yra Alfvėno riba. Remiantis nuotolinėmis vainiko nuotraukomis, buvo apskaičiuota, kad jis nuo Saulės paviršiaus nutolęs nuo 7 iki 14 mln. kilometrų.

NASA nuotr./„Parker Solar Probe“ užfiksuota Saulės vainiko kilpų nuotrauka
NASA nuotr./„Parker Solar Probe“ užfiksuota Saulės vainiko kilpų nuotrauka

2021 m. balandžio 28 d. aštuntojo praskriejimo pro Saulę metu „Parker Solar Probe“ apie 13 mln. km aukštyje virš Saulės paviršiaus susidūrė su specifinėmis magnetinėmis ir dalelių sąlygomis, kurios pranešė mokslininkams, kad zondas pirmą kartą peržengė Alfvėno kritinį paviršių ir pagaliau įžengė į Saulės atmosferą, teigiama mokslininkų tyrime.

Šiuo metu zondas skrieja 586,864 km/val. greičiu. Labiausiai priartėjus prie Saulės, „Parker Solar Probe“ saulės spindulių skydo priekyje temperatūra priartės prie +1377 C.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Pasisemti ilgaamžiškumo – į SPA VILNIUS
Akiratyje – žiniasklaida: ką veiks žurnalistai, kai tekstus rašys „Chat GPT“?
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų