Mokslininkai, tyrę 12 kosmonautų smegenis, nustatė, kad baltojoje medžiagoje, kuri atsakinga ryšius smegenyse ir smegenų ryšius su kitomis kūno dalimis, įvyko „reikšmingų mikrostruktūrinių pokyčių“.
Duomenys buvo gauti atlikus difuzinio magnetinio rezonanso tomografijos (dMRI) tyrimus, kurie buvo atlikti prieš pat ir iškart po to, kai dalyviai praleido kosmose vidutiniškai 172 dienas. Po septynių mėnesių buvo atliktos kitos skenavimo operacijos, rašo „Science Alert“.
Komanda nustatė pokyčius nervų takuose, susijusiuose su jutiminėmis ir motorinėmis funkcijomis, ir spėja, kad tai galimai lėmė mikrogravitacijos sąlygos.
„Atsižvelgiant į kitokią fiziką ir kinesteziją, taikomą ekstremalioje kosmoso aplinkoje, ir į hipotezę, kad tai daro didelį poveikį smegenų reprezentacijai ir kūno kontrolei, įtariama, kad šios trajektorijos atspindi pakitusią sensomotorinę funkciją, kuri pasireiškė kosmoso keliautojams“, – tyrime rašo komanda.
Nors kosminių keliautojų smegenų pokyčiai buvo pastebėti ir anksčiau, naudojant pluoštinę traktografiją šiame tyrime pavyko geriau pažvelgti į tikrąsias neuronų jungtis.
Iš pradžių tyrėjai manė, kad pastebėjo pakitimus didžiojoje smegenų jungtyje – centrinės magistralės, jungiančios abu smegenų pusrutulius, tačiau, atlikę išsamesnę analizę, jie pastebėjo smegenų skilvelių išsiplėtimą.
„Jei iš pradžių buvo manoma, kad smegenyse vyksta tikri struktūriniai pokyčiai, dabar stebime tik formos pokyčius. Dėl to šie atradimai įgauna kitokią perspektyvą“, – rašė mokslininkai.
Šiuo metu nėra tiksliai aišku, kokią reikšmę gali turėti šis pokytis, rašo „Science Alert“.
Žinoma tik tai, kad mūsų kūnai stengiasi prisitaikyti prie atšiaurios kosmoso aplinkos. Ankstesni tyrimai parodė padidėjusios ligų rizikos požymių ir galimų smegenų pažeidimo būdų. Taip pat atrodo, kad laikas, praleistas kosmose, skirtingai veikia vyrus ir moteris.
