Pernai, „Eurostat“ duomenimis, Lietuva užėmė 29 vietą pagal IRT indėlį į BVP (3,2 proc.). Palyginimui, Estijai teko 8 vieta (5,4 proc.).
Anot INFOBALT vadovo Pauliaus Vertelkos, Estijos IRT sektoriaus indėlis į BVP siekė net 66,5 proc. ir gerokai prisidėjo prie šalies ekonominio augimo, o Lietuvos IRT sektoriaus indėlis į BVP tebuvo 3,1 procento.
„Estai mums yra geras pavyzdys, jų IRT sektorius yra jų ekonomikos varomoji jėga“, – kalbėjo INFOBALT vadovas.
Pernai IRT sektoriaus pajamos Lietuvoje vėl augo – iki 1,48 mln. eurų. Daugiausiai pajamų gauta iš vidaus rinkos, o IRT paslaugų eksportas sudarė 12 procentų. Tai – šešis kartus daugiau negu Lietuvos vidurkis, tačiau estų pavyzdys rodo, kad IRT eksporto potencialas yra didesnis. Estijos IRT eksporto generuojamos pajamos pernai sudarė apie 500 mln. eurų, Lietuvos – apie 250 mln. eurų.
Pagal kitą svarbų šalies rodiklį – suminį inovatyvumo indeksą, 24 vietą ES užimanti Lietuva yra viena iš autsaiderių ir, anot P.Vertelkos, iškeltas tikslas iki 2020 m. jame pakilti į 15-ą gali būti nepasiektas.
Iš dalies prastą poziciją inovatyvumo indekse lemia menkas ES paramos panaudojimas IRT sektoriuje.
IT specialistų kainas kelia paklausa
INFOBALT vadovo teigimu, Lietuvai vis dar kiša koją menkai sprendžiama specialistų trūkumo problema. Lietuvoje IT specialistai sudaro 1,9 proc. (27 200) visų dirbančiųjų , Estijoje – 4,9 proc.( 30 929), o ES vidurkis – 3,7 proc. IT specialistų.
INFOBALT duomenimis, pernai rinkoje reikėjo beveik du kartus daugiau IT sferos darbuotojų, negu buvo paruošta universitetuose. P.Vertelkos teigimu, ima ryškėti tendencija, kad IT specialistai atlyginimus gauna ne vien dėl savo kompetencijų, o ir dėl dirbtinai išaugusios paklausos.
INFOBALT atstovai mano, kad IT specialistų trūkumo problemą padėtų išspręsti migracijos skatinimas, profesinio ir neformalaus IT ugdymo diegimas. Tačiau ne mažiau svarbu pradėti kokybiškai ruošti vaikus dar pradinėse klasėse.
„Reikia atnaujinti bendro ugdymo IT programą, kad nereikėtų mokyti penktoje klasėje, kaip naudotis pele ir klaviatūra, kaip dabar nurodoma programoje“, – aiškino P.Vertelka.
P.Verteka taip pat pabrėžė, kad Lietuva neišnaudoja interneto infrastruktūros teikiamų privalumų – nors mobilaus interneto pasiekiamumas Lietuvoje itin geras, bet ketvirtadalis, daugiausiai vyresnio amžiaus, šalies gyventojų internetu nesinaudoja.
