Nuolatinis mokymasis
Viktoras Jevdokimovas, IT įmonės „Cognizant“ technologijų praktikos vadovas, atkreipia dėmesį, jog norėdami neatsilikti nuo besivystančių technologijų ir diegti naujoves, programuotojai turėtų sekti technologijų ir pramonės tendencijas, mokytis ir perimti geriausią praktiką, nebijoti eksperimentuoti, ugdyti augimo mąstyseną.
Reikėtų nusiteikti, jog laukia nuolatinis naujų dalykų mokymasis. Be to, dirbant IT srityje prireiks ne tik inžinieriams reikalingų savybių.
Programuotojas turi gebėti programavimo problemą paaiškinti paprastai, tad viešojo kalbėjimo įgūdžiai yra ypač reikalingi, kaip ir gebėjimas perprasti kliento verslo specifiką.
Taip pat jis išskiria išaugusią bendravimo ir bendradarbiavimo svarbą.
„Bendravimas yra vienas svarbiausių produkto pristatymo komponentų ir vienas iš nesėkmės ar neveiksmingumo veiksnių. Aktyvus klausymasis, grįžtamojo ryšio teikimas, laiku didinama ir mažinama rizika, skaidrumas ir atvirumas – tai savybės, kurios padeda taupyti laiką ir išvengti nereikalingos trinties, konfliktų ir rūpesčių. Dirbant komandoje reikalingi bendradarbiavimo įgūdžiai, kad būtų išvengta nereikalingo konteksto ir dėmesio perjungimo, kuriam sugrįžti į vėžes reikia daug laiko.
Dėl to vienas iš didžiausių komandinio darbo iššūkių – surasti balansą tarp kompromiso ieškojimo ir sprendimo priėmimo. Kartais reikia ieškoti sutarimo tarp visų komandų, o kartais reikia tiesiog imtis lyderio vaidmens ir priimti sprendimą, jei susitarti nepavyksta“, – pabrėžia jis.
Prisitaikymas ir lankstumas
Aplink vykstančių pokyčių tempas vis didėja. Tikslai, aplinka, reikalavimai, taisyklės, procesai, technologijos, paslaugos, žmonės ir komandos gali bet kada pasikeisti, todėl tikimasi, kad prisitaikyti pavyks kuo greičiau.
„Programinės įrangos inžinieriams reikia gebėti susidoroti su itin dideliu neapibrėžtumu, priimti sprendimus ir veikti kartais neturint bendro vaizdo, patvirtinti prielaidas, išvengti nereikalingo interpretavimo. Tai tik kelios priežastys, kodėl vis svarbesni tampa minkštieji įgūdžiai. Anksčiau jų poreikis buvo labiau išreikštas vadovų lygmenyje, nes vadovo vienas pagrindinių įrankių darbe yra jo asmenybė, juk didžiąją dalį savo darbų jis atlieka kitų rankomis, tačiau dabar daugelis organizacijų jau žiūri plačiau.
Tai įgūdžiai, į kuriuos investuoti nėra lengva – dėl to labai svarbus organizacijos palaikymas bei, žinoma, vidinė motyvacija. Tam, kad išsigrynintumėte, kokias minkštąsias savybes vertėtų lavinti, koks gali būti vadovo indėlis, gali padėti ir individualūs pokalbiai, turintys vykti nuolatos“, – teigia V.Jevdokimovas.
Išaugusį minkštųjų įgūdžių poreikį IT specialistams įžvelgia ir atrankų bei žmogiškųjų išteklių sprendimų kompanijos „Amston“ vadovaujanti partnerė Henrika Bivainienė.
Anot jos, reikalavimai dėl kietųjų įgūdžių IT specialistams priklauso nuo užimamos pozicijos ir specializacijos. Taip pat kandidatams būtinas noras augti ir tobulėti. Darbdaviai ypač pozityviai vertina specialistus, kurie turi papildomų projektų, asmeninių iniciatyvų, kurios rodo poreikį domėtis ir augti.
„IT sritis dažnai suvokiama kaip šalta ir techninė, bet šiandien iš IT specialistų tikimasi gebėjimo dirbti komandoje, įgūdžių priimti ir suteikti grįžtamąjį ryšį, megzti ryšius ir efektyviai komunikuoti. Bendrai darbdaviai šias kompetencijas vadina lankstumu – gebėjimu prisitaikyti prie ypač greitai kintančios IT rinkos ir technologijų. Kadangi IT sritis nėra apribota geografinės vietos, absoliuti būtinybė IT specialistams yra anglų kalbos įgūdžiai“, – teigia ekspertė.
Gebėjimas taikyti dirbtinio intelekto įrankius
Gebėjimas komunikuoti, pasak H.Bivainienės, itin svarbus ir dirbant su dirbtiniu intelektu – darbdaviai tikisi, kad rezultatą darbuotojai galės pagrįsti, paaiškinti, patikrinti ir atsakyti už jo kokybę. Kartu, žinodami, jog kai kurias užduotis darbuotojai gali automatizuoti, darbdaviai tikisi, jog joms atlikti specialistai gebės naudoti daugiau skirtingų technologijų, į problemas pažvelgti kūrybiškai.
„Svarbu pastebėti, kad IT specialistai domėdamiesi dirbtiniu intelektu dažniausiai siekia ne tik pasilengvinti kasdienes užduotis, bet ir plėsti kompetencijas šioje srityje ar net keisti karjeros kryptį ir sukti link mašininio mokymosi, automatizacijos, optimizacijos“, – teigia „Amston“ vadovaujanti partnerė.
Tam pritaria ir „Cognizant“ technologijų praktikos vadovas.
„Vis daugiau matysime technologijų jungimo į vieną visumą, kas leis ne tik pagaminti dar daugiau ir efektyvesnių produktų, bet ir sukurti visiškai naujų, inovatyvių produktų, kurie palengvins eilinių vartotojų gyvenimą. Šiandien labai daug yra investuojama į produktų patariamąsias funkcijas, kurios yra paremtos automatizavimo procesais, tokiais kaip ML (angl. Machine Learning), todėl ateityje daugės autonomiškai sprendimus priimančių sistemų kiekis. Tai didins esamų sektorių našumą, o galbūt ir išaugins šiuo metu dar neegzistuojančių verslų“, – apibendrina jis.
