Anot jo, būtų suprantama, jei dėl techninių priežasčių ryšys būtų sutrikęs kelias valandas. Tačiau tai, jog didelė dalis vartotojų negalėjo paslauga naudotis daugiau nei parą, rodo, kad „Skype“ neturėjo pasiruošusi „plano B“.
– Kodėl didžiosios kompanijos nenaudoja „Skype“ vidinei komunikacijai?
– Vidinei komunikacijai įmonės paprastai naudoja vadinamus korporatyvinius komunikavimo įrankius. Pavyzdžiui, mūsų įmonė naudoja „Microsoft“ programą „Communicator“. Jos pliusas yra tas, kad aš galiu bet kuriuo metu įėjęs į adresų knygą išsirinkti bet kurį darbuotoją. „Skype“ atveju reikia žinoti kiekvieno vartotojo vardą ir jį įsivesti rankiniu būdu. O korporatyviniai įrankiai adresų knygą turi viduje, jie yra integruoti su įmonės informacine sistema, todėl darbuotojų adresų knyga yra integruota. Nereikia žinoti naudotojo vardo – visi kontaktai yra vienoje vietoje ir visada pasiekiami.
„Skype“ įmonėse daugiau naudojamas bendraujant su partneriais. Mes taip pat naudojame šią programą bendrauti su partneriais užsienyje ir Lietuvoje
– O „Skype“ saugumas, patikimumas, galimi virusai – ar tai nekelia susirūpinimo?
Bet koks tokių paslaugų tiekėjas turėtų turėti planą, kaip kuo greičiau atstatyti ryšį.– Matote, bet kokia programa, kuri yra sukurta žmogaus, žmogaus gali būti ir nulaužta. Vienos yra saugesnės, kitos mažiau saugios. Paprastai didesnės įmonės pasirūpina savo IT sistemų saugumu diegdamos įvairias saugumo priemones, įvairius antivirusus, ugniasienes ir panašiai. Mes vis tiek vaikštome po internetą, tai ar pasigausi tą virusą skaitydamas naujienų portalą, ar per „Skype“ – iš esmės yra ta pati grėsmė. Sakyčiau, tai daugiau patogumo dalykas. Vienaip ar kitaip, tą virusą galima gauti įvairiais būdais.
– Ar „Skype“ tinklu bendrauti yra saugu, t.y., ar didelė tikimybė, kad tekstinės žinutės arba pokalbiai gali būti „perimti“?
– „Skype“ labai dažnai pabrėžia, kad yra nepriklausoma, nebendradarbiauja su saugumo tarnybomis ir panašiai. Bet iš esmės aš manau, kad bet koks bendravimas internetinėje erdvėje gali būti matomas, jei tai darytų aukšto lygio specialistai. Aš nemanau, kad tai labai skiriasi nuo pokalbio fiksuoto ar mobilaus ryšio telefonu – iš esmės tai yra panašūs dalykai; ir ten, ir ten yra technologijos. Jei kokios tarnybos norės pasiklausyti pokalbių – tai pasieks.
– Kokią įtaką pastarųjų dienų incidentas turės „Skype“ reputacijai? Ką šie ryšio sutrikimai pasako apie programos patikimumą?
– Visų pirma, tai rodo, kad ir patys didžiausi, pasauliniai tokių paslaugų tiekėjai taip pat gali susidurti su įvairiomis grėsmėmis ir ne visada gali užtikrinti tuos 99,99 proc. patikimumo. Kitas dalykas, bet koks tokių paslaugų tiekėjas turėtų turėti planą, kaip kuo greičiau atstatyti ryšį. Manau, kad tokiam milžinui ir tokiam servisui pora ar keturios valandos neveikimo gali būti pateisinamos. Bet kai tos paslaugos mes negalime pasiekti visą parą, tai jau daugoka.
Tokie dalykai paskatina pasižiūrėti ir į rinkoje esančias alternatyvas. Bet manau, kad „Skype“ šiai dienai turi labai gerai išreklamuotą vardą, „brendą“, ir gana sunku tikėtis, kad „Skype“ vietą staiga užims kažkas kitas.
– Tad masinio perbėgimo pas konkurentus nebus?
– Tikriausiai, ne. Vartotojus, turbūt, labiau veikia ne tokie sutrikimai, o įvairūs programos pakeitimai, atnaujinimai. Paprastai tokiais atvejais vartotojai ieško kažko paprastesnio ar įdomesnio. Žinoma, jei vartotojas patiria labai didelę moralinę ir finansinę žalą, tuomet tai turės įtaką jo apsisprendimui.
