A.Braunas pažadėjo, kad jo kompanija nedvejodama reikalaus atsakomybės iš tų, kurie pažeidžia jos autorines teises. „Žmonės nesusimąsto, kad neteisėtai platindami filmą internete, jie daro žalą visiems, kas kūrė tą filmą, – nuo aktorių ir režisieriaus asistentų iki grimuotojų“, – pareiškė režisierius.
Kaip praneša „XBIZ Newswire“, Režisierius taip pat pabrėžė, kad ieškiniai piratams tapo „nauju pornokompanijos pajamų šaltiniu“.
Ieškinys prieš kelis tūkstančius interneto vartotojų spalio 29 dieną buvo pateiktas Vakarų Virdžinijos apygardos teismui. Piratavusių asmenų vardai ir pavardės ieškinyje nenurodomi, tačiau tapo žinoma, kad Axelio Brauno pasamdytos vietos seklių tarnybos ir teisinių paslaugų kompanijos kelis mėnesius Jungtinėse Valstijose aktyviai rinko „torentų“ vartotojų IP adresus, o po to, padedamos interneto paslaugų teikėjų, aiškinosi piratų vardus ir pavardes.
Kaip rašo newsru.com, tai ne vienintelis toks atvejis. Šių metų kovo mėnesį JAV organizacija „US Copyright Group“ padavė į teismą 20 tūkst. interneto vartotojų, kurie nelegaliai siuntėsi penkių mažo biudžeto filmų kopijas.
Interneto vartotojai, įbauginti pastaruoju metu nuskambėjusių bylų dėl autorinių teisių pažeidimų, neretai suskumba sumokėti tokias baudas.„US Copyright Group“ pirataujančių interneto vartotojų ieško naudodama vokiečių kompanijos „GuardaLey IT“ sukurtą technologiją, kuri leidžia susekti autorinių teisių pažeidėjų IP adresus. Ši technologija vieno vokiečių filmo kūrėjams jau leido prisiteisti apie 800 tūkst. dolerių.
„US Copyright Group“ organizacija tikina, kad su ja bendradarbiauja ir savo abonentų duomenis pateikia 75 proc. interneto paslaugos teikėjų. Tiesa, kitais duomenimis, kol kas daugelis teikėjų atsisako atskleisti savo klientų duomenis.
„US Copyright Group“ tvirtina, kad ji visada yra pasirengusi „problemą spręsti taikiai“ ir kad su tokiu pasiūlymu sutiko apie 40 proc. nelegaliai filmus, kurių autorines teises saugo organizacija, besisiuntusių žmonių. „Taikiai“ reiškia, kad iš piratų reikalaujama susimokėti po kelis šimtus dolerių už kiekvieną nelegaliai parsisiųstą kūrinį. Jeigu piratas sutinka su tokiais reikalavimais, ieškinys jo atžvilgiu teismo nepasiekia. Priešingu atveju organizacija prasižengusius interneto vartotojus baugina, kad jiems kiekviena nelegali kopija gali „pabrangti“ iki 150 tūkst. dolerių, jeigu bus pradėtas bylinėjimasis teisme.
Kad tokia autorinių teisių sargų taktika yra pelninga, patvirtina ir neseniai Vokietijos organizacijos „DigiRights Solutions“ (DRS) paskelbti duomenys. DRS naudojama speciali programinė įranga suseka pažeidėjus, o po to automatiškai išsiunčia jiems laiškus, kuriuose siūloma susimokėti 450 eurų baudą už autorinių teisių pažeidimus.
Interneto vartotojai, įbauginti pastaruoju metu nuskambėjusių bylų dėl autorinių teisių pažeidimų, neretai suskumba sumokėti tokias baudas. DRS duomenimis, baudas nedelsiant susimoka iki 25 proc. visų grasinančių laiškų gavėjų.
Už savo paslaugas kompanija sau pasilieka 80 proc. tokių „savanoriškų“ įmokų, o 20 proc. atiduoda autorinių teisių savininkams. Tokiu būdu už kiekvieną išaiškintą neteisėtą veiksmą, pavyzdžiui, parsisiųstą muzikinę kompoziciją, autorinių teisių savininkas gauna apie 90 eurų, kai vienos dainos įsigijimas legaliu būdu vidutiniškai kainuoja tik apie 0,6 euro.
