Transportavimui parengta „Rotem“ skraidyklė telpa į 86 cm ilgio, 18 cm pločio, 13 cm aukščio pakuotę. Kaip tvirtinama leidinyje „Israel Defense“, skraidyklė gali veikti keliais skirtingais automatizuotais režimais. Jame įdiegta automatinė pakilimo ir nusileidimo kontrolė, avarinė grįžimo namo funkcija, gebėjimas nuskristi į nurodytą koordinačių tašką vengiant kliūčių arba laikytis iš anksto nurodyto skrydžio kurso be valdytojo įsikišimo. Taip pat galima įjungti automatinį stebėjimo režimą, o nustačius taikinį gali būti įjungtas automatinis atakos režimas. Be to, atšaukus pradėtą ataką skraidyklė gali saugiai išjungti ir numesti savo kovinę galvutę.
Iki šiol yra prigaminta ganėtinai nemažai fiksuoto sparno bepiločių skraidyklių su puolamosiomis galimybėmis, pavyzdžiui, „Aeronautics Defense Systems“ siūlė savižudę skraidyklę „Orbiter 1K“, kuri susilaukė žiniasklaidos dėmesio po to, kai demonstracinis šios įrangos vienetas, nusiųstas į Azerbaidžaną, buvo panaudotas atakai prieš Armėnijos kariuomenės pozicijas. Amerikiečių įmonė „Textron“ 2013 metais pristatė skraidyklę „Battlehawk“ – iš esmės tai yra fiksuoto sparno korpuse įmontuota rankinė granata. 2011 m. JAV kariuomenė pradėjo fiksuoto sparno skraidyklės „Switchblade“ pirkimus iš „AeroVironment“.
Bet esminis fiksuoto sparno skraidyklių trūkumas yra tas, kad joms reikalinga vienokia ar kitokia paleidimo platforma, o po paleidimo juos būna ganėtinai sunku saugiai susigrąžinti. Tad esminis „Rotem“ privalumas šiuo atveju yra gebėjimas pakilti iš praktiškai bet kokios vietovės ir saugiai grįžti pas valdytoją.
