Reliatyvumo teorijoje teigiama, kad šviesos greitis yra pastovus – vakuume jis siekia 299,792,458 metrų per sekundę. Dabar viskas, ką aptinkame kosmose, matuojama pagal c konstantą garsiojoje Alberto Einsteino lygtyje. O kas, jei ji nėra teisinga?
Jeigu šio fiziko teorija pasirodytų teisinga, tai reikštų, kad visi kosmologijos teorijos matavimai yra klaidingi.
J.Fransono prielaida pagrįsta supernovos SN 1987A sprogimu, kuris įvyko 1987 metų vasarį. Po sprogimo iki Žemės atskrieję fotonai ir neutrinai buvo užfiksuoti 4,7 valandos vėliau, nei tikėtasi. Tuomet mokslininkai pamanė, kad fotonai atskriejo iš kito šaltinio.
Tačiau naują prielaidą iškėlęs fizikas teigia, kad dėl vėlavimo gali būti kaltas visai ne kitas šviesos šaltinis, kurio taip ir nepavyko atrasti. Esą iš tiesų šviesa kelionės metu sulėtėjo dėl fotonų sąvybės, vadinamos vakuumo poliarizacija, kur fotonas pasidalina į pozitroną ir elektroną labai trumpam laikui, kol vėl virsta fotonu.
Tai, pasak mokslininko, turėtų sukurti gravitacinį skirtumą tarp dalelių porų, kurios susijungusios sukeltų nedidelį šviesos spindulių sulėtėjimą.
Jeigu toks atsiskyrimas vyktų daug kartų su daugeliu fotonų 168 tūkst. šviesmečius trunkančioje kelionėje – tokiu atstumu supernova SN 1987A nutolusi nuo Žemės, – šviesos greitis laisvai galėtų sulėtėti 4,7 valandos.
Jeigu šio fiziko teorija pasirodytų teisinga, tai reikštų, kad visi kosmologijos teorijos matavimai yra klaidingi.
