Nors iki tokios vizijos tapimu realybe gali praeiti dar bent 10 metų, mokslininkų iš Japonijos neseniai atliktas tyrimas parodė, kad organų auginimas laboratorijoje yra įmanomas jau šiandien. Savo atliktu darbu tyrėjai parengė dirvą kitiems tokio pobūdžio moksliniams eksperimentams, tačiau iki šios biotechnologijos pritaikymo praktiniame žmonių gydyme turi praeiti nemažai laiko – iki tol būtina išsiaiškinti daug mokslininkams dar nežinomų faktų.
Viso pasaulio tyrėjai jau daugiau kaip dešimtmetį intensyviai studijuoja iš įvairių šaltinių paimtas kamienines žmogaus ląstelės, nuodugniai analizuodami jų turimą gebėjimą transformuotis į daugybę kitokio tipo ląstelių. Pasitelkus šią savybę medikai tikisi išgydyti pačias įvairiausias ligas.
Yra dvi pagrindinės kamieninių ląstelių formos – išgaunamos iš embrionų ir vadinamos embrionėmis bei išgaunamos iš odos arba kraujo ir vadinamos indukuotomis pluripotentinėmis ląstelėmis. Iš pastarųjų Jokahamos universiteto mokslininkų komanda sukūrė trijų kitų tipų ląsteles, susidarančias natūralaus kepenų organo formavimosi metu.
Vėliau medikai sumaišė ląsteles tam, kad išsiaiškintų, ar po šio, dirbtinai atlikto veiksmo, jos augs. Rezultatai tyrėjus nustebino, kadangi ląstelės iš tiesų ėmė augti ir ilgainiui suformavo trimates kepenų struktūras, arba kepenų ląstelių sankaupas – iš jų ir vystosi pats organas. Taip išaugintas kepenis persodinę į pelę jie pastebėjo, kad žmogaus kraujagyslės ėmė jungtis su pelės kraujagyslėmis, o organo ląstelės pradėjo atlikti daugelį suaugusio žmogaus kepenų funkcijų.
Šiam eksperimentui vadovavęs tyrėjas Takanori Takebe teigė, kad tokie sėkmingi ir tuo pačiu netikėti tyrimo rezultatai paskatins jį ateityje imtis panašių bandymų su kitais žmogaus organais, tokiais kaip plaučiai ar kasa.
Pelei jos anatomiją ir fiziologiją atitinkantis dirbtinis organas sėkmingai persodintas buvo jau ankščiau. Tokią operaciją dar šių metų balandžio mėnesį atliko amerikiečių komanda iš Masačiusetso. Tačiau, kitaip nei Japonijos mokslininkai, jie išaugino ne kepenis, bet inkstus ir tai padarė ant kalogeninio karkaso, paimto iš kito sveiko organo, vietoje to, kad pagamintų jį iš kamieninių ląstelių.
Naujausias japonų mokslininkų pasiekimas ne tik atveria daugiau galimybių užsiimti laboratoriniais įvairių žmogaus organų auginimo tyrimais, bet ir iškelia pasiūlymą kaip galima pritaikyti peles su joms transplantuotomis žmogaus kamieninių ląstelių sukurtomis kepenimis. Tokiu būdu modifikuoti laboratoriniai graužikai galėtų būti panaudoti naujų vaistų, skirtų gydyti kepenų ligoms, bandymuose – taip pavyktų kur kas greičiau išsiaiškinti galimus šalutinius, žmogaus organizmui žalingus jų poveikius.
