Iš tiesų, plienas vis dar yra labai svarbi medžiaga šarvų plokštėms gaminti, nors jau kelis dešimtmečius kovinės mašinos pasikliauja kompozitine apsauga, kuri susideda iš kelių skirtingų medžiagų sluoksnių. Japonų „Type 10“ nėra išimtis – tas prabangus nanokristalų plienas nėra vienintelė šarvus sudaranti medžiaga. Tačiau tuo pat metu ji yra labiausiai intriguojanti, nes sunku suprasti, kas tai galėtų būti.
Iš tiesų, „nanokristalų plienas“ yra gražus rinkodaros specialistų pasirinktas pavadinimas. Šis metalas neturi nieko bendra su nanotechnologijomis. Tai tiesiog yra plienas, kurį sudaro labai smulkūs kristalai. Ši savybė lydiniui suteikiama ypatingo terminio apdirbimo metu, neleidžiant formuotis stambiems kristalams. Toks plienas yra labai kietas – jis lengvai nesideformuoja nuo staigių smūgių. Tačiau jis turi ir trūkumą – mažų kristalų struktūra neleidžia didesniame plote paskleisti smūgio jėgos, todėl nanokristalų plienas greičiau įtrūksta ir lūžta. Būtent dėl to jis negali būti naudojamas vienas – tokiems šarvams vis tiek reikalingi užpildai.
„Type 10“ turi keraminių šarvų užpildus. Jie padeda paskleisti ir sugerti smūgių energiją, todėl tankas tampa tvirtesnis ir ištvermingesnis. Nanokristalų plienas yra smarkiai brangesnis už alternatyvas, tačiau japonams jis buvo geriausias pasirinkimas.
„Type 10“ su visa įmanoma ginkluote sveria apie 48 tonas. Palyginti, vokiškas „Leopard 2A6“ sveria apie 63 tonas ar daugiau. Abu tankai gali pasiekti maždaug 70 km/val. greitį, tačiau vokiečių „Leopard“ su pilnais bakais gali nuvažiuoti toliau (550 km prieš 480). „Leopard 2A6“ yra didesnis ir, nors pats turi gana pažangius šarvus, nanokristalų plieno nenaudoja. Tai yra viena iš priežasčių, kodėl „Type 10“ yra gerokai brangesnis.
„Leopard 2A6“ kaina siekė 5–7 milijonus eurų, o „Type 10“ kainuoja 8–9 milijonus eurų, nors ir yra mažesnis. Žinoma, didesnė kaina yra nulemta ir paties fakto, kad „Type 10“ yra gana naujas ir jo vystymo kaina nėra atsipirkusi. Tačiau dalį kaltės turėtų prisiimti ir nanokristalų plienas. Tai kodėl jį japonai pasirinko?
Viskas labai paprasta – dėl dydžio ir svorio. Nanokristalų plienas yra labai kietas, todėl jo reikia mažiau. Taigi, nors ir reikalingi pažangūs keraminiai užpildai, tokie šarvai sveria mažiau ir leidžia pagaminti mažesnį tanką. Tai japonams yra labai svarbu, nes šalies gatvės yra siauros, o senieji tiltai – silpni. „Type 10“ pirmtakas „Type 90“ buvo dislokuotas tik Hokaido saloje, nes kitose Japonijos vietose keliai ir tiltai buvo per silpni šiam tankui judėti. Aišku, karo metu į tai būtų žiūrima kitaip, tačiau lengvesnis „Type 10“ šią problemą išsprendžia ir gali būti dislokuotas bet kurioje šalies dalyje.
84 proc. Japonijos tiltų gali atlaikyti „Type 10“, o „Type 90“ galėjo pravažiuoti tik per 65 proc. šalies tiltų. Įprasti vakarietiški tankai negalėtų naudotis net 60 proc. visų Japonijos tiltų, todėl pirkti naują tanką irgi nebuvo geras pasirinkimas.
