Siekiant, kad jaunųjų mokslininkų veikla būtų dar labiau matoma ir įvertinta visuomenės bei populiarinant mokslą ir technologijas, šiemet „KTU Technorama“ bus surengta ne, kaip įprasta, Kauno technologijos universitete (KTU), o prekybos ir laisvalaikio centre „Mega“.
Mokslinius darbus, išradimus vertins autoritetinga komisija, kuri išrinks inovatyviausius, praktikoje realiai pritaikomus projektus. Nugalėtojams atiteks piniginiai prizai.
Darbai įgyvendinami praktikoje
„Vertinant darbus, didžiausias dėmesys skiriamas jų praktiniam pritaikomumui. Nemažai ankstesnėse parodose pristatytų darbų vystomi toliau. Štai pernai pristatyto įrenginio – logopedinėms pratyboms skirtos interaktyvios kalbančios lavinimo priemonės – tolimesniam vystymui įkurta pradedančioji įmonė „Inloga“. Įrenginys realizuotas žaislinio telefono pavidalu, jo akumuliatorius pakraunamas per USB jungtį.
 |
| KTU nuotr./„Technoramos“ koordinatorė KTU Inovacijų ir verslo centro darbuotoja dr. Violeta Kaunelienė |
Trys KTU Elektros ir valdymo inžinerijos fakulteto studentai sukūrė dirbtinį kalbantį padėjėją akliesiems. Tai – į delną telpantis prietaisas, matuojantis aplinkos temperatūrą, drėgmę ir atmosferos slėgį.
Komisijos gerai įvertintas darbas „Kaulo audinio formavimas celiuliozės/hidroksiapatito karkase“ taip pat vystomas toliau. Bendradarbiaujant su medikais, testuojamas celiuliozės/hidroksiapatito kompozitas, tinkamas kaulo audinio formavimuisi defekto srityje. Tikimasi, kad šis kompozitas galės pakeisti autogeninio, alogeninio kaulo pakaitalus, išvengiant papildomų operacijų ar apsikrėtimų donoro sirgtomis ligomis“, – kelis sėkmės pavyzdžius pateikė „Technoramos“ koordinatorė KTU Inovacijų ir verslo centro darbuotoja dr. Violeta Kaunelienė.
Ji pasidžiaugė, kad šių metų parodai taip pat pasiūlytas ne vienas projektas, kuriam iki realizacijos – tik vienas žingsnis.
Dėmesys neįgaliesiems
„KTU Technorama 2013“, kurios organizatoriai yra KTU Inovacijų ir verslo centras, jaunieji šalies mokslininkai visuomenei ir specialistams pristatys savo sumanymus pačiose įvairiausiose srityse: nanotechnologijų, ekologijos, resursų optimizavimo, pagalbos neįgaliesiems, prietaisų valdymo nuotoliniu būdu, medicinos, elektromobilių, medienos ir naftos pramonės.
 |
| KTU nuotr./Palydovo „LituanicaSAT-1“ vizualizacija |
Trys KTU Elektros ir valdymo inžinerijos fakulteto studentai sukūrė dirbtinį kalbantį padėjėją akliesiems. Tai – į delną telpantis prietaisas, matuojantis aplinkos temperatūrą, drėgmę ir atmosferos slėgį. Matavimo rezultatus prietaisas praneša balsu. Ši naudinga informacija padėtų aklajam pasirinkti tinkamus drabužius, greitai sureaguoti į temperatūros, oro sąlygų pokyčius.
Kompiuteriu dirbti norintiems neįgaliesiems patogų sprendimą siūlo KTU informatikai. Jų sukurta neuroninė kompiuterio sąsajos sistema suteikia galimybę valdyti kompiuterį ar kitą skaitmeninį įrenginį nenaudojant rankų. Valdoma akies mirksniais ir kaktos raumenų judesiais.
 |
| KTU nuotr./Silicio slėnyje. Vytenis Buzas (k.), Marcas Murbach (NASA Ames), Laurynas Mačiulis |
Telekomunikacijų ir elektronikos fakulteto studentas Dainius Stankevičius sugalvojo, kaip nuolat stebėti žmogaus kvėpavimą, „nepririšant“ jo prie specialios įrangos. Prie kūno prijungiamas elektrai laidžios tekstilės pagrindu sukurtas jutiklis. Jis kvėpavimą matuoja pagal krūtinės arba pilvo apimčių pokyčius. Duomenys „Bluetooth“ ryšiu siunčiami į asmeninį kompiuterį. Šis sprendimas svarbus ir medicinai, ir sportui.
Skrydis į kosmosą – lapkritį
Neabejotinai vienas įdomiausių parodos-konkurso „KTU Technorama 2013“ darbų – pirmasis lietuviškas nanopalydovas „Lituanica SAT-1“. Jį kuria jaunų Lietuvos mokslininkų grupė, bendradarbiaujanti su KTU, Lietuvos kosmoso asociacija (LKA) ir NASA. Palydovas į kosmosą bus paleistas jau šį lapkritį iš Kenedžio kosminių skrydžių centro (JAV).
 |
| KTU nuotr./Vienas nanopalydovo kūrėjų Vytenis Buzas |
„Lituanica SAT-1“ – tai 10 centimetrų ilgio kraštinės kubas, atitinkantis „cubesat“ standarto reikalavimus. Pagal NASA standartus, palydovo korpusas yra pagamintas iš specialaus ypač tvirto aliuminio lydinio. Prie palydovo korpuso bus pritvirtintos 4 radijo ryšio antenos ir viena GPS antena. Bendra korpuso ir viduje esančios aparatūros masė neviršys 1 kilogramo ir 330 gramų.
„Šnekos apie lietuvišką nanopalydovą prasidėjo prieš trejus, o konkreti idėja gimė mums besilankant pernai liepą NASA Ames tyrimų centre. Projekto vertė – apie 1,3 mln. litų. Apie trečdalį ar ketvirtadalį šios sumos sudarys paleidimo mokestis ir komponentų pirkimas“, – pasakojo vienas nanopalydovo kūrėjų Vytenis Buzas.
Paleistas į kosmosą palydovas 400 km aukštyje, 8 km per sekundę greičiu žemės orbita skries apie pusmetį, kol sudegs. V.Buzas neabejoja, kad „Lituanica SAT-1“ taps tvirtu pirmuoju žingsniu kuriant kitus kosminius projektus, sukus tokių projektų realizavimui reikalingą infrastruktūrą.
