Šiandien medicinos, chemijos, biologijos ir kitų mokslų tyrėjai senėjimą atitolinančių natūralių gamtoje randamų medžiagų tyrimus vykdo ir toliau. Jų atradimai pagrindžiami objektyviais moksliniais tyrimais: išaiškinama cheminė sudėtis, nustatomas poveikio mechanizmas ląstelių ir organų lygyje, sauga ir veiksmingumas patikrinami savanorių organizme.
Išsivysčiusių šalių visuomenėse ilgėjant žmonių gyvenimo trukmei aktualiu uždaviniu tyrėjams tampa sveikesnio senėjimo užtikrinimas. Vidutinė žmonių gyvenimo trukmė ypač sparčiai pradėjo ilgėti prasidėjus pramoninei revoliucijai, pvz. iki XIX a. vidurio vidutinė europiečių gyvenimo trukmė buvo tik apie 36 metus, per tolesnius 200 metų ji beveik padvigubėjo – iki 65 metų, o šiuo metu jau perkopė 80 metų ribą.
Jai ir toliau ilgėjant, vyresnio amžiaus žmonių sveikata tampa vienu iš svarbiausių bet kurios visuomenės gerovės rodikliu. Prie šio uždavinio sprendimo savo tyrimais prisideda ir Lietuvos mokslininkai. Svarbu pabrėžti, kad Lietuvos piliečių vidutinė gyvenimo trukmė dar gerokai atsilieka nuo labiausiai išsivysčiusių šalių rodiklių, o pagal kai kurių ligų statistinius duomenis esame tarp pirmaujančių Europoje.
Taigi, sveikesnio senėjimo problema yra labai aktuali ir lietuviams. Tam buvo skirtos įvairios programos, tarp jų Nacionalinė mokslo programa „Sveikas senėjimas“, kurioje vieną iš projektų vykdė Inovatyvios medicinos instituto tyrėjai su kolegomis iš Kauno technologijos universiteto Aplinkosaugos technologijų ir Maisto mokslo ir technologijos katedrų.
Mums pasisekė pasiekti numatytų tikslų, nustatyti žalojančius aplinkos taršos poveikius bei patvirtinti apsauginį fitocheminių medžiagų veikimą oro taršos paveiktose ląstelėse ir organizmuose. Projekto rezultatai publikuojami trijuose straipsniuose tarptautiniuose žurnaluose (pirmasis publikuotas žurnale „Nutrients“, antrasis – žurnale „Environmental Science and Pollution Research“, trečiasis recenzuojamas publikavimui žurnale „Basic & Clinical Pharmacology & Toxicology“) ir pristatyti keliose tarptautinėse konferencijose, jie prisidės pasirenkant dietines ir gydymo intervencijas plaučių sveikatai puoselėti ir sveikam senėjimui užtikrinti.
Valgysime mangus – sensime lėčiau?
Apie senėjimo procesus žinome nemažai. Vienas iš jų – oksidacinis stresas, kurio metu gausiai susidaro arba iš aplinkos patenka chemiškai aktyvaus deguonies ir/ar azoto darinių (tarp jų – laisvųjų radikalų) ir organizme esančios antioksidacinės apsaugos sistemos pajėgumų nebepakanka jiems neutralizuoti. Laisvieji radikalai atakuoja mūsų organizmo baltymus, genus, ląstelių struktūras. Ląstelės gali suvėžėti, pakitusios baltymų molekulės sukelia imunines reakcijas, lėtinį uždegimą, nebeatlieka savo biologinių funkcijų.
Dažnai uždegiminiai procesai yra būtini ir svarbūs sveikatai palaikyti, tačiau senstant per daug įsivyrauja ir tampa lėtiniais. Vienas iš kovos su senėjimu būdų ir yra slopinti uždegiminius procesus ir oksidacinį stresą organizme. Tam yra atrasta įvairių, dažnai augalinės kilmės medžiagų, dar vadinamų fitocheminėmis, kurių nemažai jau tapo vaistų pirmtakais. Pvz. žaliosios arbatos katechinų nauda smegenų sveikatai gerai įrodyta, ypač Alzheimerio, Parkinsono ligos, demencijų profilaktikai ir gydymui.
Gausėjančios žinios apie maiste esančių medžiagų naudą sveikatai tapo pagrindine funkcionaliojo maisto koncepcijos sukūrimo prielaida. Hipokrato teiginys „Tegu maistas būna tavo vaistas, o vaistas – tavo maistas“ dabar jau pagrįstas šiuolaikiniais medicinos, mitybos, maisto ir chemijos mokslų pasiekimais.
Teigiama, kad XXI amžių galima vadinti „funkcionaliojo maisto amžiumi“. Ateityje galime tikėtis dar didesnio proveržio – personalizuotos mitybos sistemos sukūrimo ir įdiegimo. Ką tai reiškia? Kai 2000 metais buvo iššifruotas žmogaus genomas, mokslininkams atsivėrė galimybės išsiaiškinti ryšius tarp mitybos ir unikalaus kiekvieno žmogaus genomo. Šiuo metu jau turime nemažai informacijos apie tokius ryšius bei žinių, kaip sudaryti personalizuotos mitybos planus pagal genomą ir/ar mikrobiomą (virškinamojo trakto mikroorganizmų sudėtį). Galbūt ateityje kiekvienas žmogus turės duomenų laikmeną su žiniomis apie jo genetinį sąstatą ir jo individualiai sveikatai palaikyti tinkamiausią maistą.
Mūsų projekto metu tyrėme ir patvirtinome šiuo metu gausiai tyrinėjamo, su maistu gaunamo antioksidanto, mangiferino, priešuždegimius poveikius. Mangiferinas, išskiriamas iš įvairių augalų ir kone gausiausiai iš mango vaisių, žievelės, ir kauliukų, neseniai sukėlė didžiulį susidomėjimą mokslininkų ir medikų tarpe visame pasaulyje, kai buvo įrodytos jo gausios antioksidacinės, antimikrobinės, anti-diabetinės, priešalerginės, priešvėžinės, cholesterolio kiekį ir imunitetą moduliuojančios savybės. Nors kone kasdien girdime mitybos specialistų rekomendacijas valgyti daugiau daržovių, vaisių, žuvies, kur daug natūralių antioksidantų ir polinesočių riebalų rūgščių, ar tikrai nepamirštame mango vaisių?
Remdamiesi savo ir kitų mokslinių tyrimų rezultatais prognozuojame, kad mangų įtraukimas į mitybą gali sušvelninti senėjimo procesus jūsų plaučiuose, odoje, kraujagyslėse, smegenų audinyje ir visame organizme.
Kitoje studijoje tyrėme kanabinoidus, t.y. medžiagas iš pluoštinių kanapių. Kanapės paprastai siejamos su narkotinėmis medžiagomis, tačiau tik vienas kanapėse esantis junginys, tetrahidrokanabinolis, pasižymi psichotropiniu, narkotiniu poveikiu, tuo tarpu kiti kanabinoidai tokio poveikio neturi ir pasižymi įvairiomis sveikatai naudingomis savybėmis. Mus domino kanabidiolis, kanabigerolis ir kiti kanabinoidai, daug kur jau plačiai naudojami ir jau įteisinti sunkių epilepsijos formų gydymui. Priešuždegiminį bei nuo oro taršos apsaugantį jo poveikį mums pavyko išmatuoti pelių, kvėpavusių dyzelinu varomo automobilio išmetamosiomis dujomis, plaučiuose. Kanabidiolis išgaunamas ekstrahuojant superkritiniu CO₂, jo pagaminama ir iš Lietuvoje auginamų pluoštinių kanapių, jis parduodamas kaip maisto papildas bei kaip sudedamoji medžiaga odos priežiūros produktuose.
Tiek mangiferinas iš mangų, tiek kanabidiolis iš pluoštinių kanapių gali padėti apsisaugoti nuo oro taršos, rodo mūsų ir daugelio kitų tyrėjų studijos. Tai gal laikas susirūpinti ir tuo, kuo kvėpuojame?
Lietuvos gyventojai kvėpuoja užterštu oru
Visi mūsų organizme vykstantys procesai priklauso tiek nuo genetinių, tiek nuo aplinkos veiksnių. Tarp pastarųjų – mityba, fizinis aktyvumas, aplinkos tarša, stresas, rūkymas, alkoholio vartojimas, jonizuojanti radiacija ir kiti. Vis tvirčiau įrodoma, kad oro tarša yra tarp svarbiausių žmogaus sergamumo, mirtingumo, gyvenimo kokybės mažėjimo, visos gyvosios gamtos nykimo ir kitų negandų priežastis. Ypač nuo oro taršos kenčia plaučiai, kuriuose vykstantys neigiami pakitimai gali kauptis, skatinti sisteminius procesus, trikdyti sveiką senėjimą ir galiausiai sukelti rimtas ligas.
Nors oro taršos intensyvumas miestų ir miestelių ore yra nuolat stebimas, žmogaus organizme nustatyti taršos sukeltus pokyčius gana sudėtinga: nėra nei aiškių taršos žymenų, kuriuos būtų patogu matuoti, nei visuotinai sutartų ir priimtinų metodų. Ieškodami žymenų, kurie tiktų taršos poveikiams žmogaus organizme susekti, tyrėme dėl taršos poveikio pakitusius baltymus žmonių ir pelių plaučių audinyje bei kitus žymenis. Tyrimuose naudojome tikrą, Kauno mieste surinktą oro taršą (kietąsias daleles, kurių gausu miesto transporto spūstyse ir ten, kur žiemą rūksta daug individualių namų kaminų). Taip pat kaip dirgiklį naudojome seno dyzelinu varomo automobilio išmetamąsias dujas.
Mūsų gauti duomenys patvirtina Europos Aplinkos agentūros nuolat kartojamą informaciją, kad rytų Europos (taip pat Lietuvos) miestų žiemos ore yra per didelės pavojingų medžiagų koncentracijos – mūsų išmatuotos koncentracijos tris kartus viršijo rekomenduotas. Be to, nustatėme kad didžioji dalis oro taršos žiemos metu susidaro deginant biokurą (medieną ir jos produktus) neefektyviose sistemose (individualių namų krosnyse). Tad palaikome Lietuvos Aplinkos ministerijos aplinkos oro taršos mažinimo plano priemones skirtas skatinti gyventojus naudotis centrine šildymo sistema, o ne individualiais įrengimais, kur tik įmanoma.
Kiti mūsų tyrimai rodo žalojantį taršos poveikį pelių, kvėpavusių seno dyzelinio automobilio išmetamosiomis dujomis, plaučiuose. Tad palaikome nuostatą, kad dyzelinių automobilių (ypač senų) ribojimai miestų centruose, ten kur susidaro spūstys, yra būtina priemonė miesto oro gerinimui. Reikia priminti, kad seno dyzelinio automobilio sukeliama tarša yra žymiai didesnė ir pavojingesnė nei benzininio ar naujos kartos dyzelinio, bei labiausiai aktuali transporto spūstyse. Be to, Lietuvos automobilių ūkio didžiausią dalį (net 70 proc.) sudaro dyzeliniai automobiliai ir dauguma jų yra pagaminti prieš 15 metų ar senesni. Europos šalims pereinant prie aukštus taršos reikalavimus atitinkančių automobilių, o Lietuvoje neturint ribojimo registruoti senus dyzelinius automobilius, tapsime Europos autosąvartynu ir toliau žalosime savo sveikatą.
Šiuolaikinės senstančios visuomenės rūpesčiai naujai paryškina funkcionalių maisto medžiagų atradimų (o gal tiksliau prisiminimų to, ką jau žinojome) poreikį bei skatina visus kartu pasirūpinti sveikesne aplinka mums visiems ir mūsų vaikams, pamirštant asmeninius, politinius ar trumpalaikius ekonominius interesus. Nes švaresnė aplinka ir saugesnė planeta yra visų mūsų svarbiausias interesas.
