Skamba neįtikėtinai, tačiau šiuos sprendimus jau kuria vienas iš JAV įsikūrusių startuolių, prie kurio technologijų įgyvendinimo svariai prisidėjo programuotojai iš Lietuvos. Įžvalgomis apie amerikiečių energetikos sektorių galinčius pakeisti technologinius sprendimus dalijasi JAV programavimo paslaugų įmonės „Devbridge“ technologijų direktorius Rimantas Benetis ir verslo analitikas Justinas Rasalskis.
Siekia pakeisti kuro pirkimo ir pardavimo taisykles
R.Benečio teigimu, verslo kontekste tai nėra standartinis ar įprastai įgyvendinamas sprendimas. Nors iš techninės pusės iššūkių taip pat yra nemažai, tačiau galutiniam vartotojui tai gali ne tik potencialiai sumažinti kuro kainą, bet ir atverti galimybes įvairesniems pasirinkimams.
„Dažnai tenka dirbti prie produktų, kurie yra skirti procesų gerinimui, tobulinimui, šis sprendimas iš esmės keičia pačią verslo sritį. Įdomiausia šio projekto dalis yra bandymas atskirti tiekimą nuo „skirstymo“ industrijoje, kurioje tokio požiūrio iki šiol niekada nebuvo. Atskyrus kuro paskirstymą nuo tiekimo sumažėja kaštai, į tokią rinką lengviau įžengti naujoms įmonėms ir galbūt taip sumažinti pelno maržas“, – sako technologijų direktorius.
Technologijų direktoriui antrina ir daugiau nei metus prie projekto dirbantis verslo analitikas Justinas Rasalskis. Anot jo, šis nestandartinis bandymas gali sėkmingai pakeisti didelį, seną ir sunkiai modernėjantį JAV kuro pirkimo-pardavimo pasaulį. Sukurta platforma leis bet kokiam parduodamam kuro tipui priskirti detalią kainos konfigūraciją – bazinę kainą, maržas, atvežimo bei kuro mokesčius. Taip šis metodas gali būti išplečiamas per skirtingas pardavimo vietas, taip leidžiant parduodančiai įmonei konfigūruoti to paties produkto (su ta pačia bazine kaina) galutinę kainą vis skirtingai pardavimo vietai.
Gali įnešti pokyčius į degalinių rinką
„Idėja paprasta – kuo toliau į ateitį užsisakinėsi šias paslaugas, tuo jos bus pigesnės. Bent jau teoriškai, atmetus paskutinės minutės pasiūlymus. Kuro pasaulyje, deja, situacija kita – net jei esi didelė logistikos įmonė, nėra lengvai prieinamo būdo sužinoti, kokia bus dyzelino kuro kaina kitą mėnesį. Oro linijos bei viešbučiai sugeba pasverti ir pamatuoti įvairias rizikas (sezoniškumas, užimtumas, lėktuvų/kambarių pasiūla, t.t.), tad didžiulė ir galinga kuro rinka irgi turėtų turėti įrankius bei duomenis, norint pateikti kainas ateities sandoriams“, – aiškina analitikas.
Anot J.Rasalskio, tokios sistemos idėja ar panaudojimas neturi griežtų ribų. Teoriškai ją galima būtų įgyvendinti ir kituose žemynuose, jei pavyktų suderinti įstatyminius, mokestinius, logistinius ir kitus klausimus.
„Nors tokia sistema teoriškai galėtų padėti ir paprastam vartotojui, tačiau nauda būtų gana nedidelė – jei kasdieniame gyvenime jūs savo automobiliui sunaudojate 50 ar 100 litrų kuro per mėnesį, keliais centais pigesnis litras jums gal ir nesudarys didelio skirtumo. Tačiau įsivaizduokite, jei esate kad ir nedidelės logistikos įmonės vadovas. Turite penkis krovininius automobilius, važinėjate vienos ar kelių šalių teritorijoje, žinote, kad per mėnesį sunaudojate didelį kiekį kuro, pavyzdžiui, 10 tūkst. litrų per mėnesį, bei įvertinate, kad tokios sąnaudos bus ir ateityje. Tokiu atveju, tai leis daugiau sutaupyti“, – pabrėžia įmonės atstovas.
Technologinius iššūkius kelia apdorojamų duomenų kiekiai
R.Benetis pabrėžia, kad iššūkių kelia ir techninė projekto dalis, juk sistema turi veikti be pertraukimų. Todėl būtina sukurti tokią sistemą, kuri sklandžiai veiktų, net jei tam tikros dalys ir sugestų, o tai yra nemenkas iššūkis.
„Žmogus atvykęs į degalinę tikrai nenorės išvysti kokio nors klaidos pranešimo ar pasiūlymo važiuoti į kitą degalinę, kuri galbūt yra net ir per toli. Produkto tobulinimas negali nutrūkti, o po pradinės projekto versijos išleidimo visada atsiranda sričių, kurios reikalauja pakeitimų. Taip pat pradėjus dideliam vartotojų kiekiui naudotis tokia aukciono principu veikiančia kuro sistema, atsiranda ir papildomas poreikis vis naujoms funkcijoms ar integracijoms diegti, būtina nuolatinė infrastruktūrinių sprendimų peržiūra“, – vardija R.Benetis.
J.Rasalskio teigimu, yra reali galimybė pritaikyti kainas ir konkretiems pirkėjams ateityje, naudojant įvairias nuolaidų programas ar mažesnes maržas.
„Bet kokio produkto kainas galima sukonfigūruoti taip, kad jos būtų prijungtos prie kokio nors realiu laiku atsinaujinančio kuro kainos indekso, taip eliminuojant riziką, kad kuro kainai krentant ar didėjant, bus nespėta jos atnaujinti. Toks kainų konfigūracijos metodas leistų įmonėms – pardavėjoms vos keliais paspaudimais atnaujinti šimtus ar tūkstančius kainų įvairiose pardavimo vietose. Tokiu atveju, tai taptų tikra inovacija, pakeisianti JAV kuro pirkimo ir pardavimo mechanizmą“, – dalijosi įmonės atstovas.