Mirtinos vaistų dozės
Gali pasirodyti, kad mirtinų vaistų (taip, tai skamba šiurpiai) pasirinkimas nėra toks jau mažas. Tiesą sakant, tikriausiai jūs net nenaršydami internete greitai prisimintumėte vaistų, kurių didesnės dozės yra mirtinos. Arba tų, kuriais vykdomos pagalbinės savižudybės. Tačiau vaistų gamintojai tiesiog draudžia naudoti savo vaistus egzekucijoms. Kai kuriems tai – draudimas nuo neigiamos reklamos. Kitiems – principų reikalas.
Pavyzdžiui, 2012 metais Misūris pridėjo propofolį prie savo egzekucijų protokolo. Europos Sąjunga netrukus paskelbė, kad ribos šių vaistų eksportą į JAV, jei jie bus naudojami mirties bausmės vykdyme. Jungtinė Karalystė sustabdė įvairių preparatų eksportą JAV, jei įtaria, kad jie galėtų būti naudojami egzekucijoms. „Pfizer“ atsisakė tiekti mirties bausmės kokteilius dar 2016 metais, nes išsigando, kad kompanija taps aktyvistų taikiniu.
Taigi, pasirinkimas iš tikrųjų yra ribotas, nes tie vaistai turi atitikti labai griežtus kriterijus. Jie turi patikimai nužudyti žmogų, veikti greitai ir efektyviai. Tiesa – jie dar turi nesukelti kančių, nors tyrimų šioje srityje yra labai mažai. Pietų Karolinos valstija nuteistiesiems leido pasirinkti savo mirtį – bausmė gali būti vykdoma elektrinėje kėdėje, kuri tikrai sukelia skausmą ir kančias, net jei ir labai trumpai, arba nežinomos sudėties kokteiliu. Dabar prie pasirinkimų pridedamas ir trečiasis – sušaudymas.
Alternatyvos – ne geresnės
Tas mirties meniu kartais gali sutrumpėti iki dviejų pasirinkimų, nes mirtino kokteilio ima trūkti. Jei egzekucija jau suplanuota, o vaistų nėra, nuteistasis Pietų Karolinoje turės rinktis tarp elektrinės kėdės ir kulkų papliupos. Abu būdai yra žiaurūs ir kitose pasaulio šalyse yra naudojami retai.
Sušaudymas, kaip mirties bausmės vykdymo būdas, dar yra legalus Misisipėje, Oklahomoje ir Jutoje. Per pastarąjį dešimtmetį jį naudojo vos 12 šalių ir tarp jų JAV nėra. Paskutinė egzekucija sušaudant JAV įvyko 2010 metais Jutoje.
Jutoje nuteistasis pasodinamas prie smėlio maišų, skirtų kulkų stabdymui (kad jos rikošetu neatšoktų atgal). Per skylę sienoje į pasmerktąjį šauna penki savanoriai, vieno iš jų ginklas užtaisomas tuščiu šoviniu, kad niekas nežinotų, ar paleido mirtiną šūvį. Visi taikosi į vieną tašką – į širdį. Jei viskas vyksta kaip suplanuota, mirtis nuteistąjį aplanko per kelias minutes. Tačiau 1879 metais vienas nuteistasis kankinosi net 27 minutes, nes nei vienas šūvis tiksliai nepataikė į širdį.
Kiti egzekucijų metodai – elektros kėdė, dujų kamera, korimas – irgi turi savų siaubingų kančios istorijų. Nors ir mirtina injekcija ne visada užtikrina greitą mirtį, šis mirties bausmės vykdymo būdas, atrodo, buvo humaniškiausia išeitis. Tačiau dabar tinkamų vaistų sąrašas trumpėja ir šalyje, kur mirties bausmė yra legali ir vykdoma dažnai, grįžtama prie senovinių nuteistųjų žudymo būdų.
