„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai

JAV mokslininkai ir inžinieriai jau antrą kartą „išjungs“ Niagaros krioklį

Daugiau nei pusė Niagaros krioklio netrukus gali dingti, jei bus keičiami pėsčiųjų tiltai, jungiantys skirtingas nacionalinio parko vietas.
Niagaros kriokliai
Niagaros kriokliai / DesignCrowd.com nuotr.

Du betoniniai takai, čia stovintys dar nuo 1901 metų, jungia žemyninę dalį su Ožkos ir Žaliąja salomis. Tačiau, pagal oficialias aplinkos vertinimo ataskaitas, jie jau „pasiekė savo galiojimo laiko pabaigą“.

Kyla klausimas, kaip į visa tai reaguos gamta? Jungtinių Amerikos valstijų (JAV) Aplinkos apsaugos ataskaitoje teigiama, kad nebus sukurtas joks „ilgalaikis ar didesnę reikšmę turintis poveikis žuvims bei laukinei gamtai“, tačiau naujų takų statybai prireiktų sustabdyti vandens tėkmę, kas tikrai paveiktų apylinkes.

JAV inžinieriai rinksis vieną iš trijų skirtingų tiltų konstrukcijų.

Niagaros upė, ant kurios ir yra minėti kriokliai, jungia Erio bei Ontario ežerus. Šie vandens telkiniai yra turtingi įvairiausių gyvūnų ir paukščių rūšimis. Nusausinus krioklius, sumažės plotai, kuriuose jie gali misti, o tai paskatins laukinius gyventojus keltis į kitas vietas. Šie procesai neabejotinai turės įtakos bendrai regiono ekosistemai.

Rinksis vieną iš trijų tiltų konstrukcijų

Niagaros kriokliai yra Amerikos Valstijų, ir Kanados pasienyje, kur Niujorko valstija jungiasi su Ontarijo. Iš viso čia yra trys kriokliai. Didžiausias – Pasagos krioklys driekiasi Kanados pusėje, o dvi mažesnės kaskados, kuriomis prateka 20 proc. Niagaros upės srauto, stūkso Amerikoje.

Patvirtinus naująjį projektą, JAV inžinieriai rinksis vieną iš trijų skirtingų tiltų konstrukcijų, kurių kiekviena buvo kurta siekiant „kuo labiau priartinti lankytojus prie upės vandens, kad šie galėtų regėti, girdėti ir pajusti tikrąją Amerikos krioklių didybę bei galią“.

Šiuo metu esantys tiltai yra pagaminti iš betono ir sutvirtinti žemių užpildais. Praeitame dešimtmetyje, dėl nusidėvėjimo tiltai pasidarė nesaugūs naudoti, todėl 2004 metais buvo įrengti laikini takai, leidę atlikti remonto darbus konkrečiose atkarpose.

Paskutinį kartą amerikiečiai savo pusę nusausino 1969 metais, kad geologai galėtų įvertinti erozijos lygį. Tai buvo atlikta pastačius užtvanką, kuri visą vandenį nukreipė į Pasagos krioklį. Tas pats metodas gali būti panaudotas ir šį kartą.

VIDEO: Niagara Falls "dewatered" in August 1969

Tiltų statyba užtruks dvejus metus, nors kriokliai bus nusausinti penkis mėnesius (nuo rugpjūčio, iki gruodžio), nespėjus atlikti darbų, jie tokie gali išlikti iki devynių mėnesių.

Projekto finansavimas dar turi būti patvirtintas Niujorko valstybinių parkų biuro. Taip pat tikimasi gauti paramos iš kitų valstybinių fondų, kai bus pasirašyti dokumentai su galutiniu tiltų dizaino variantu ir projekto eigos aprašu.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Influencerė Paula Budrikaitė priėmė iššūkį „Atrakinome influencerio telefoną“ – ką pamatė gerbėjai?
Reklama
Antrasis kompiuterių gyvenimas: nebenaudojamą kompiuterį paverskite gera investicija naujam „MacBook“
Reklama
„Energus“ dviratininkų komandos įkūrėjas P.Šidlauskas: kiekvienas žmogus tiek sporte, tiek versle gali daugiau
Reklama
Visuomenės sveikatos krizė dėl vitamino D trūkumo: didėjanti problema tarp vaikų, suaugusiųjų ir senjorų