Jeigu rezultatai bus patvirtinti nepriklausomų tyrėjų, nauji matavimai privers fizikus iš naujo galvoti, kaip tamsioji medžiaga ir tamsioji energija keitė Visatą per pastaruosius 13, 8 mlrd. metų.
„Manau, kad standartiniame kosmologijos modelyje yra kažkas, ko mes nesuprantame“, – sakė tyrimo vadovas Adamas Riessas iš Johnso Hopkinso universiteto, kuris 1998-aisiais kartu su Davide‘u Castelvecchi atrado tamsiąją medžiagą.
Manoma, kad nematoma tamsioji medžiaga sudaro 27 proc. Visatos, regimoji – mažiau nei 5 proc., o tamsioji energija – maždaug 68 procentus. Jų tarpusavio sąveika aiškinamas Visatos plėtimasis.
Kosmologijos modelyje teigiama, kad didžiausią įtaką Visatos raidai turėjo „varžymasis“ tarp tamsiosios energijos ir tamsiosios medžiagos. Gravitacinė tamsiosios medžiagos trauka lėtina Visatos plėtimąsi, o tamsioji energija veikia priešingai ir verčia ją plėstis.
Astrofizikai apie tai žino iš dar nuo Didžiojo sprogimo mus pasiekiančios kosminės foninės mikrobangų spinduliuotės.
Ankstesni Riesso atlikti kosminės foninės mikrobangų spinduliuotės matavimai leido daryti prielaidą, kad tamsiosios energijos įtaka Visatai išliko pastovi nuo Didžiojo sprogimo.
Ši hipotezė buvo paremta detaliausia kosminės foninės mikrobangų spinduliuotės analize, kurią atliko Europos kosmoso agentūros Plancko observatorija.
„Ilgą laiką šie spėjimai nesutapo su tiesioginiais dabartinės kosminės ekspansijos matavimais, bet iki šiol klaidos buvo per didelės, kad neatitikimus ignoruotume“, – sakė Castelvecchi‘is.
Dabar Riessas su kolegomis plėtimosi greitį apskaičiavo kitu būdu – pagal tam tikrų tolimų objektų, tokių kaip supernovos arba žvaigždės, ryškį. Šie objektai dar vadinami standartinėmis žvakėmis.
Manoma, kad standartinės žvakės visuomet spinduliuoja tokiu pat ryškumu, todėl gali būti tarsi žymekliai, parodantys, kaip greitai plečiasi Visata.
Riessas su komanda išanalizavo 18 standartinių žvakių panaudoję „Hubble“ kosminiu teleskopu gautus duomenis ir suskaičiavo, kad plėtimosi greitis yra 8 proc. didesnis, nei numatyta Plancko observatorijos skaičiavimais.
Mokslininkų tyrimas priduotas moksliniam žurnalui ir dabar laukiama jo recenzijos. Tyrimo arXiv nuorodą rasite čia.
