Šeši pagrindiniai žvalgybos tarnybų vadovai per Senato posėdį dėl išorinių grėsmių Jungtinėms Valstijoms sakė esantys susirūpinę dėl šios bendrovės produktų plataus naudojimo, bet kokios nors konkrečios rizikos neįvardijo.
Paklaustas, ar jam žinoma saugumo grėsmė, susijusi su „Kaspersky“ programine įranga, Federalinio tyrimų biuro (FTB) direktoriaus pareigas einantis Andrew McCabe'as atsakė: „Esame labai dėl to susirūpinę ir skiriame tam labai didelį dėmesį.“
Gynybos žvalgybos agentūros (DIA) direktorius generolas leitenantas Vincentas Stewartas nurodė, kad jo tarnyba vengia šios bendrovės produktų.
„Kiek žinau, mūsų tinkluose jokių „Kaspersky“ programų nėra“, – sakė jis ir pridūrė, kad DIA privatūs kontraktininkai irgi vengia naudoti šiuos produktus.
Apie savo susirūpinimą šiuo klausimu taip pat trumpai pasisakė Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV), Nacionalinio saugumo agentūros (NSA), Nacionalinės geoerdvinės žvalgybos agentūros (NGA) vadovai, taip pat nacionalinės žvalgybos direktorius.
„Man (tai) asmeniškai žinoma ir kaip Nacionalinės saugumo agentūros direktorius esu įsitraukęs į „Kaspersky Lab“ klausimą“, – sakė NSA vadovas Mike'as Rogersas.
„Kaspersky“ buvo įkurta Maskvoje 1997 metais Jevgenijaus Kasperskio – kompiuterių inžinieriaus, tarnavusio Rusijos kariuomenėje.
Bendrovė greitai tapo tarptautine. Kaip skelbiama jos tinklapyje, dabar „Kaspersky Lab“ turi 3,6 tūkst. darbuotojų, 400 mln. jos produktų vartotojų, o 2015 metais uždirbo apie 620 mln. JAV dolerių.
Jos antivirusinės programos nuolat patenka į populiariausios tokio tipo programinės įrangos asmeniniams ir verslo kompiuteriams penketuką.
Tačiau JAV pareigūnai reiškia abejonių dėl kai kurių „Kaspersky Lab“ darbuotojų, esą susijusių su Rusijos gynybos ir žvalgybos tarnybomis.
Kai kurie nerimauja, kad bendrovė gali suteikti Rusijos žvalgybai slaptą prieigą prie kompiuterių, kuriuose esama įdiegtų jos programų. JAV pareigūnai ypač susirūpinę, kad naudodamiesi įtartinomis programomis užsienyje esantys nusikaltėliai gali prasiskverbti į Amerikos infrastruktūros tinklus.
„Kaspersky“ neigia palaikanti kokius nors ryšius su kuria nors vyriausybe.
„Kompanija niekada nepadėjo ir nepadės jokiai vyriausybei pasaulyje vykdyti kibernetinį šnipinėjimą“, – sakoma ketvirtadienį paskelbtame bendrovės pranešime.
„Kaspersky Lab“ nuomone, visiškai nepriimtina, kad bendrovė būtų neteisingai kaltinama neturint jokių tvirtų įrodymų, pagrindžiančių šiuos klaidingus pareiškimus“, – pridūrė ji.
Ketvirtadienį šią temą socialiniame tinkle „Reddit“ taip pat komentavo J.Kasperskis ir teigė, kad jo bendrovė niekaip nesusijusi su Rusijos vyriausybe. Kompanijos vadovas siūlėsi duoti parodymus JAV Senatui.
„Pagarbiai nesutinku su jų nuomone ir man labai gaila, kad šie ponai dėl politinių priežasčių negali naudoti geriausios rinkoje programinės įrangos“, – rašė J.Kasperskis, turėdamas omenyje JAV žvalgybos vadovus.
Tiesioginė prieiga
Nuogąstavimų dėl „Kaspersky“ buvo išsakyta Jungtinėse Valstijose tvyrant dideliam susirūpinimui dėl Rusijos programišių veiklos. Šalies žvalgybos vadovai teigia, kad buvo dedamo didelės pastangos paveikti pernai vykusius JAV prezidento rinkimus, galbūt netgi paties Rusijos prezidento Vladimiro Putino nurodymu.
Šiuo metu yra atliekamas tyrimas dėl prezidento Donaldo Trumpo buvusio nacionalinio saugumo patarėjo ryšių su Rusija. Be kita ko, M.Flynui buvo sumokėta 11 250 JAV dolerių už vieną kalbą, pasakytą „Kaspersky“ organizuotame renginyje.
Tačiau buvęs CŽV pareigūnas Seanas Kanuckas, paskirtas pirmuoju JAV nacionalinės žvalgybos pareigūnu kibernetinio saugumo reikalams, sakė, kad susirūpinimą dėl „Kaspersky“ daugiausiai kursto Amerikos įstatymų leidėjai, nesuprantantys, kad bendrovės ir JAV vyriausybės institucijos moka pinigus šiai kompanijai, kad ši palaikytų „tiesioginę prieigą“ prie jų sistemų.
„Tai reiškia, kad bet kokie Kongreso klausimai apie „Kaspersky“ produktų „slaptą prieigą“ atspindi tam tikrą naivumą, nes daugelis „Kaspersky“ klientų sąmoningai moka (pinigus), kad būtų prižiūrimas visas jų tinklų turinys.“
