Mokslininkai nustatė, kad egzistuoja vienatvės genas, kurį turintiems žmonėms tikimybė likti vienišiams išauga net 20 procentų. Manoma, kad tai priklauso nuo geros savijautos hormono – serotonino. Genetiškai paveldėtas mažesnis jo lygis smegenyse nulemia, kad žmogus jaučiasi nepatogiai megzdamas artimus santykius su kitu asmeniu.
Tikrasis raktas į atsakymą, regis, yra 5-HTA1 geno vaidmuo smegenyse. „G“ tipą galima vadinti vienišių genu, mat jis nulemia mažesnę serotonino gamybą.
Kai mokslininkai iš Pekino universiteto tyrė beveik 600 Kinijos universitetų studentų plaukų mėginius, jų dėmesį patraukė genas pavadinamu 5-HTA1. Pasirodo, jis gali būti dviejų skirtingų tipų. Pastebėta, kad „G“ tipo geną turintiems žmonėms sekėsi sunkiau plėtoti artimesnius santykius, lyginant su geno tipu „C“. Svarbiausia, kad tie patys skirtumai žmonėms galioja nepriklausomai nuo to, ar jie išvaizdūs ir kokia jų materialinė padėtis.
Tikrasis raktas į atsakymą, regis, yra 5-HTA1 geno vaidmuo smegenyse. „G“ tipą galima vadinti vienišių genu, mat jis nulemia mažesnę serotonino gamybą. Šis laimės hormonas daro įtaką visai organizmo savijautai – jo stokojantys žmonės yra labiau neurotiški ir dažniau kenčia nuo depresijos.
„Viso to sukeltas pesimizmas ar neurotizmas kenkia santykių kokybei ir jų stabilumui. Psichologinės problemos gali sumažinti naujų pažinčių galimybes bei nulemti romantiškų santykių žlugimą“, – žurnalui „Scientific Reports“ teigė Pekino mokslininkai.
Genetikai tvirtina, kad studentai, priešingai nei kitų socialinių grupių atstovai, turi daugiau laiko ir laisvės kurti santykius, todėl tyrimai su šiais jaunais žmonėmis objektyviau atskleidžia genetinį indėlį į socialinius santykius tam tikrose situacijose.
Vis dėlto kiti mokslininkai kritiškai vertina naujausias išvadas, teigdami, kad nors genai neišvengiamai daro įtaką tarpusavio santykiams, jų vaidmuo daugeliu atvejų yra mažas.
Tuo tarpu santykių ekspertas daktaras Pamasas Spurras nesureikšmina genų įtakos mūsų gyvenimui: „Žinau, kad genetinis paveldas smarkiai lemia mūsų elgesį, bet visada turime pasirinkimą. Jei kam nors sunku susitikinėti su žmonėmis, manau, jie visada gali išmokti tai daryti be didesnių sunkumų.“
Iš tiesų, nors tyrimai rodo, kad mūsų šansai sukurti šeimą ar lytinių partnerių skaičius smarkiai koreliuoja su genomo sandara, tačiau taip nėra visais atvejais. Geriausias įrodymas – identiški dvyniai. Paprastai iš pirmo žvilgsnio jie traukia panašaus tipo asmenis, bet dažnai sukuria šeimas su labai skirtingais gyvenimo partneriais.
