Giltinė vis didėjančios vandens temperatūros dalgiu netrukus įsisuks ir į vandens faunos pasaulį. Ne, žuvys ir krabai gyvi neišvirs. Jie pirmiau uždus ir išsinuodys – mat kuo aukštesnė vandens temperatūra, tuo jame mažiau deguonies ir daugiau amoniako (žuvims jis nuodingas). Prasidės jūros ekosistemų mitybos grandinės irimas.
35-ą kritimo į Saulę parą Žemėje taip karšta, kad neištveria ir karščiui vienas atspariausių sausumos gyvūnų – sidabrinė Sacharos skruzdėlė (Cataglyphis bombycina). Jos sugeba gyventi +53,6°C temperatūroje.
Tačiau dykuminės Sacharos skruzdėlės (Cataglyphis bicolor) dar gyvos – jos sugeba ištverti iki +70°C karštį. Beje, jos minta dvėseliena, tad maisto joms neturėtų būti mažiau nei įprastai.
41 diena
Kertame Veneros orbitą. Oro temperatūra šioje paskutinės Žemės kelionės stadijoje siekia jau +76°C. Taigi, per karšta jau ir dykuminėms Sacahros skruzdėms. Tačiau pompėjinės kirmėlės ( Alvinella pompejana) dar laikosi. Šie gajūs sutvėrimai užauga iki 13 cm ir garsėja savo sugebėjimais išgyventi +80°C. Manoma, kad juos nuo karščio apsaugo savotiškas skafandras iš tam tikrų bakterijų, kurios ir absorbuoja tokį karštį – kirmėlės tomis bakterijomis apaugusios it vilna.
Pompėjinės kirmėlės yra labiausiai karščiui atsparus daugialąstis organizmas gyvūnijos pasaulyje – žinoma, po garsiųjų vandens meškutėmis vadinamų lėtūnų (Tardigrada). Apie pastaruosius – netrukus.
47 diena
Žemė išskriejo iš gyvybės zona vadinamos Goldiloko juostos aplink Saulę. Joje teoriškai nei per karšta, nei per šalta skystam vandeniui, taigi ir gyvybei. Temperatūra Žemėje siekia jau +103°C. Taigi, viršija vandens virimo temperatūrą. Ramusis, Atlanto, Indijos, Arkties vandenynai, upės ir ežerai verda. Kunkuliuoja. Skysto vandens Žemėje nelieka – planetą apgaubia tirštas karštų garų šydas.
Gyvybė Žemėje jau beveik išmirusi (pompėjinės kirmėlės irgi) – liko tik hipertermofilai (daugiausiai – vienaląsčiai). Ir tai tik didžiausiose vandenynų gelmėse, kur vanduo užvirti negali dėl kolosalaus slėgio. Nepaisant to, sausumoje dar gyvi ugniai atsparūs augalai. O ilgiausiai išlikusios gyvūnų rūšies prizas atitenka jau minėtiems lėtūnams. Juk šitie gyviai sugeba ištverti ne tik pragarišką karštį, bet ir vakuumą, kosminį speigą, milžinišką radiaciją. Ką ten ištverti! Išgyventi atvirame kosmose net 10 parų! Pagarba.
