Tiesą pasakius, tik maždaug +103°C temperatūroje lėtūnai „vandens meškutės“ pradėtų įtarti, jog kažkas ne taip. Ir, ko gero, stabdytų savo medžiagų apykaitą, susiriestų bei išgarintų iš savo organizmo visą vandenį – mumifikuotųsi taip, kad kūne liktų tik apie 1 proc. vandens. Tokioje mumijos stadijoje lėtūnai gali išgyventi apie 10... Ne, ne dienų. Metų.
54 diena
Sudie, lėtūnai! Jūs ištvėrėt ilgiau už visus. Nors jūs sugebat ištverti beprotiškas temperatūras (nuo beveik -273°C iki +151°C), atmosferos temperatūra Žemėje dabar šoktelėjo jau iki +160°C. Per karšta net ir jums.
57 diena
Kirtome Merkurijaus orbitą. Ir tapome arčiausiai Saulės esančia planeta. Šiuo statusu mūsų planeta galės džiaugtis dar apie savaitę. Temperatūra Žemės paviršiuje dabar siekia apie +200°C.
64 diena
Paskutinė Žemės diena. Mūsų planeta taip įsibėgėjo, kad paskutinius septynis savo kelionės procentus įveiks per 13 val. Saulės gravitacija šioje Saulės sistemos srityje tokia milžiniška, kad priekinę Žemės dalį ištempia labiau nei galinę – Žemė išsitempia į regbio kamuolį. Per jo siūles veržiasi magma.
Paskutinį Žemės rytą temperatūra siekia +800°C, o Saulė danguje – net 14 kartų didesnė nei įprastai. Vidudienį temperatūra Žemėje viršija jau ir +2 000°C. Per karšta net ir uolienoms. Visa Žemė išsilydo į magmą.
Pusvalandis po vidudienio. Beveik atvažiavom. Saulė taip arti, kad dengia beveik visą dangų. Žemė kerta įsivaizduojamą liniją, vadinamą Roche riba. Kirtus Roche ribą, Žemę į smulkesnius magmos rutuliukus suplėšo Saulės gravitacija.
Tai – paskutinės Žemės kelionės kulminacija. Kelionė baigta.
