Šiuo metu tai gali skambėti kaip utopinė ateitis, bet kaip toli pasaulis iš tikrųjų yra nuo šio scenarijaus?
Ar vienas sprendimas vis dar tinka visiems?
Vienas sprendimas dažniausiai neveikia, ypač tokiose sudėtingose sistemose kaip žmonės, kuriuos veikia daug veiksnių, pavyzdžiui, genetika ar aplinka. Visgi kalbant apie žmonių sveikatą, dažnai tenka pasikliauti bendrais metodais ir formulėmis, sukurtomis šiuolaikinės medicinos. Ši sveikatos priežiūros forma jau netrukus gali tapti atgyvena, nes proveržis tokiose srityse kaip genomika, bioinformatika, proteomika ir metabolimika keičia mediciną ir kviečia mus į naują personalizuotos medicinos priežiūros etapą.
Kiekvieną kartą, kai lankotės pas gydytoją, jūsų medicininė informacija yra atnaujinama. Ji gali suteikti sveikatos priežiūros specialistams vertingų duomenų apie jūsų dabartinę sveikatos būklę, ankstesnes diagnozes ir tyrimus ir taip padaryti įtakos sprendimui paskirti vaistus ar tyrimus bei tiksliau diagnozuoti. Tačiau ši informacija yra labai ribota ir esminis momentas – neatsižvelgiama į jūsų genetiką. Bet tai gali netrukus pasikeisti.
Aktyviai besivystančios metodikos genomo sekvenavimas ir molekulinė diagnostika suteikia daug detalesnį vaizdą apie tai, kas esame molekuliniame lygmenyje, ir leidžia geriau prognozuoti individualius sveikatos rizikos veiksnius, anksti diagnozuoti ligas ir kurti efektyviausius gydymo metodus kiekvienam asmeniui. Šie metodai gali iš esmės pakeisti mūsų mediciną, leidžiant sutelkti dėmesį į prevenciją, o ne reaktyvią mediciną arba „ligų priežiūrą“.
Vis dėlto dar nesame ten, nes minėti metodai dar kuriami ir reikalauja daugiau tyrimų. Tam reikalinga brangi infrastruktūra ir įranga, taip pat didelės lėšos, kad būtų palaikomas brangus mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) procesas. Taip pat iškyla reglamentavimo klausimai ir duomenų valdymo problemos. Tačiau personalizuotos medicinos ateities pranašumai gerokai viršija šiuos iššūkius, todėl yra verta jų siekti.
Nuo ligų priežiūros prie ligų prevencijos
Personalizuota ligų prevencija gali aptikti ligas anksčiau, kai jas lengviau išgydyti, arba visai užkirsti kelią tam tikroms ligoms. Ji gali prailginti mūsų gyvenimo trukmę ir padėti gyventi sveikesnį, laimingesnį ir kokybiškesnį gyvenimą. Tokia būsimosios medicinos forma taip pat gali būti daug ekonomiškesnė, nes pacientų gydymas vėlesniuose ligos etapuose su ūminiais simptomais visada reikalauja daugiau išteklių. Štai kodėl tokios iniciatyvos kaip „Nordic Health 2030“ judėjimas skatina perėjimą nuo reaktyvios prie prevencinės sveikatos priežiūros ir mato personalizuotą mediciną kaip svarbią šio pokyčio dalį.
Asmenims pritaikyti metodai ir vaistai taip pat užkerta kelią lėšų švaistymui gydant neveiksmingai. Pavyzdžiui, vaistas „Avastin“, naudojamas vėžio gydymui, gali kainuoti iki 100 tūkst. JAV dolerių vienam pacientui per metus, tačiau jis yra veiksmingas mažiau nei 50 proc. atvejų. Tai reiškia, kad daug išteklių galėtų būti nukreipta į kitas sritis, jei tik iš anksto būtų žinoma, kuriems pacientams vaistas tikrai veiks. Naudojant farmakogenomiką ir kitus metodus galima tiksliai įvertinti ir numatyti individualią reakciją į konkretų vaistą, taip padarant gydymą daug efektyvesnį.
Paprastas bendrosios medicinos privalumų ir trūkumų pavyzdys taip pat yra nereceptinis vaistas nuo skausmo, parduodamas kaip „Tylenol“ JAV arba „Panadol“ kitose šalyse. Jį kiekvieną savaitę vartoja beveik 25% JAV gyventojų, o jo veiklioji medžiaga, acetaminofenas, yra dažniausiai vartojamas vaistų ingredientas Jungtinėse Valstijose. Jis padeda šimtams milijonų žmonių malšinti skausmą ir negalavimus.
Šis labai populiarus ir naudingas vaistas kartais gali būti labai pavojingas: vien JAV jis kasmet yra atsakingas už 56 000 apsilankymų skubios pagalbos skyriuje, 2 600 hospitalizacijų ir 500 mirčių. Pasirodo, acetaminofenas, paprastai laikomas saugiu, gali būti mirtinas net ir mažomis dozėmis nedidelei daliai žmonių dėl jų unikalios farmakogenomikos. Efektyvus personalizuotos medicinos taikymas, padėtų užkirsti kelią žalingam šio vaisto vartojimui.
Galima proveržis kovojant su širdies ligomis ir vėžiu
Beveik visose medicinos srityse galėtume pamatyti proveržį, taikant tikslesnę diagnostiką. Tiek širdies ir kraujagyslių ligos, tiek vėžys – kurie, pasak Pasaulio sveikatos organizacijos, šiuo metu yra dvi pagrindinės mirties priežastys visame pasaulyje – galėtų būti veiksmingiau užkirsti ir gydomi personalizuotos medicinos rėmuose.
Širdies ir kraujagyslių priežiūra galėtų būti patobulinta naudojant personalizuotą mediciną, įvertinant genetinius rizikos veiksnius ir biomarkerius. Tai galėtų padėti pritaikant gydymo planus, pavyzdžiui, antikoaguliantų terapiją, atsižvelgiant į genetinius vaistų metabolizmo fermentų skirtumus, taip pagerinant rizikos ir prevencijos pastangas.
Perėjimas prie personalizuotos medicinos širdies ir kraujagyslių ligų atveju taip pat galėtų reikšmingai sutaupyti lėšų. Širdies smūgių ir insultų prevencija galėtų sumažinti ekonominę naštą sveikatos priežiūros sistemai, mažinant hospitalizacijų ir skubios pagalbos išlaidas. Pagal apskaičiavimus, gydymo optimizavimas pagal genetinius tyrimus gali sutaupyti iki 3 tūkst. JAV dolerių per metus.
Onkologija yra kita svarbi sritis, kurią personalizuota medicina iš esmės keičia. Ji labai padeda identifikuojant specifines genetines mutacijas ir molekulinius pokyčius, sukeliančius naviko augimą. Tokios technikos kaip naujos kartos sekvenavimas (NGS) ir molekulinis profiliavimas leidžia onkologams pasirinkti tikslinius gydymo būdus, pritaikytus kiekvienam pacientui, taip žymiai pagerinant gydymo atsako rodiklius ir išgyvenimo rezultatus.
Ateitis, kurios verta laukti
Personalizuota medicina neabejotinai reiškia didelį proveržį sveikatos priežiūros srityje. Pritaikant medicininį gydymą prie unikalių genetinių, proteominių ir metabolinių kiekvieno žmogaus profilių, ji padidina intervencijų tikslumą ir efektyvumą. Šis požiūris ne tik pagerina gydymo rezultatus, bet ir sumažina šalutinį poveikį, nes terapija pritaikoma prie paciento specifinės biologinės sudėties.
Be to, personalizuota medicina skatina ankstyvą ligų aptikimą ir prevenciją per pažangią molekulinę diagnostiką, galinčią sumažinti bendrą sveikatos priežiūros sistemų naštą. Ji taip pat atveria naujus kelius inovatyvių vaistų kūrimui ir tiksliniams gydymams, taip spartindama perėjimą nuo „vieno sprendimo visiems“ prie labiau į pacientą orientuoto požiūrio.
Galiausiai personalizuotos medicinos įtraukimas į kasdienę klinikinę praktiką galėtų ne tik pagerinti mūsų gyvenimo kokybę, bet ir sukurti efektyvesnę bei teisingesnę sveikatos priežiūros sistemą.
Svarbūs postūmiai personalizuotos medicinos vystyme jau vyksta – Inovacijų agentūra kartu su 24 partneriais dešimtyje šalių dalyvauja PRECISEU (angl. PeRsonalised Medicine Empowerment Connecting Innovation ecoSystems across EUrope) konsorciumo veikloje. Projektu siekiama išnaudoti regioninių inovacijų ekosistemų potencialą sveikatos priežiūros sistemų Europoje transformacijai.
Personalizuotos medicinos vystymasis Europoje bus skatinamas išnaudojant skirtingų regionų stiprybes ir didinant regioninių inovacijų ekosistemų efektyvumą, įgalinant inovacijų kūrėjų ir institucijų bendradarbiavimą, dalijimąsi žiniomis bei resursais. Tai yra ateitis, kurios turime siekti ir investuoti visus reikalingus išteklius, kad 2038-aisiais internetinėje vaistinėje vaistininkai per kelias sekundes galėtų pasiūlyti efektyviausią žmogui skirtą vaistą ar papildą.
