Šventovė – kapas ir virš jo pastatyta XIX amžiaus puošni edikula (bažnytėlė) – Kristaus Kapo bažnyčioje Jeruzalės senamiestyje buvo restauruojama devynis mėnesius.
Atidarymo ceremonijoje dalyvavo dvasiniai lyderiai ir restauracijos rėmėjai. Jie stovėjo prie edikulos ir klausėsi religinių giesmių.
Per šimtmečius šventovė nuo žvakių dūmų ir milijonų kasmet joje apsilankančių maldininkų buvo praradusi spalvas ir pajuodusi. Be to, ji buvo suskilinėjusi ir kėlė pavojų; 2015 metais Izraelio valdžia saugumo sumetimais ją netgi buvo trumpam uždariusi.
Po 3,4 mln. eurų atsiėjusios restauracijos, kuriai vadovavo trys pagrindinės šios bažnyčios krikščionių denominacijos, šventovė vėl sušvito buvusia šilta raudona spalva.
„Anksčiau paminklas buvo juodas, – naujienų agentūrai AFP sakė vyriausioji restauratorė Antonija Moropulu. – Tai tikroji paminklo spalva, vilties spalva“.
Kitos bažnyčios dalys nuo 7-ojo iki 10-ojo dešimtmečių buvo renovuotos, bet virš kapo stovinčia edikula nebuvo pasirūpinta.
A.Moropulu paaiškino, kad restauratoriai sistemingai išardė, nuvalė ir restauravo beveik visą edikulą, įskaitant kolonas, viršutinį ir vidinį kupolus.
Taip pat buvo įstatytas langas, tad nuo šiol maldininkai galės matyti pliką senovinės palaidojimo vietos akmenį, kurio nesimatė anksčiau.
Po renovacijos nebėra reikalingas apsauginis narvas, įrengtas britų prieš 70 metų ir saugojęs edikulą nuo sugriuvimo.
„Šventosios edikulos deformacijos ištaisytos, struktūros vientisumas užtikrintas“, – sakė A.Moropulu.
Prie projekto finansavimo prisidėjusios Armėnijos Bažnyčios – vienos iš Kristaus Kapo bažnyčios denominacijų – vadovas Samuelis Aghoyanas sakė, kad po renovacijos edikula atrodo „kaip visiškai naujas pastatas“.
Jaudinantis momentas
Spalio mėnesį įvyko turbūt labiausiai jaudinantis restauravimo darbų momentas: pirmą kartą po šimtmečių pertraukos buvo atverta ola, kurioje, kaip tikima, buvo palaidotas Jėzus.
Marmuro plokštės buvo pakeltos norint sustiprinti šią ertmę.
Restauratoriai rado kryžininkų laikų viršutinę plokštę ir tai rodo, kad kapas nebuvo atvertas 700 metų, sakė A.Moropulu.
Po šia plokšte buvo rasta kita, menanti Konstantino I, IV amžiuje paskelbusio krikščionybę vienintele Romos imperijos religija, laikų.
„Pakėlę plokštes vidaus mūriniuose radome visus istorijos sluoksnius – nuo Konstantino iki Bizantijos, nuo kryžininkų iki Renesanso“, – sakė A.Moropulu.
Ar šioje vietoje tikrai buvo palaidotas Jėzus, seniai diskutuojama. Kai kurie krikščionys tiki, kad Jėzus buvo palaidotas Sodo kape, už Jeruzalės senamiesčio sienų, bet A.Moropulu sakė, kad restauratorių radiniai byloja Kristaus Kapo bažnyčios naudai.
Paklausta, ar plokštės paremia argumentą, kad Jėzus buvo palaidotas čia, ji atsakė, kad „svarbiausia ne argumentas “.
„Svarbiausia yra kapo, kuris yra gyvas ir daro poveikį mums, dirbantiems čia, ir visam pasauliui, atskleidimas“ – sakė ji.
Baigus restauruoti edikulą, toliau planuojami kiti bažnyčios renovacijos darbai.
Pasak S.Aghoyano, „preliminariai“ planuojama sutvarkyti edikulos pamatus ir „visas bažnyčios grindis“.
Tokiam darbui reikėtų maždaug 6 mln. eurų.
Bažnyčia yra bendrai pavesta Graikijos Ortodoksų Bažnyčiai, Armėnijos Bažnyčiai ir Katalikų Bažnyčiai, ir dėl jų tarpusavio ginčų edikulos renovacija negalėjo prasidėti dešimtmečius.
S.Aghoyanas pripažino, kad kartais tarp Bažnyčių tvyrodavo įtampa.
„Mes nesame vieni kitų įsimylėję, bet mylime vieni kitus“, – šypsodamasis sakė jis.
