„Klimato kaita 2023: Suvestinė ataskaita“ buvo paskelbta kovo mėn. 20 d. – po savaitę trukusios TKKK sesijos. Ataskaitoje atkreipiamas dėmesys į dabar patiriamus ir ateityje numatomus nuostolius ir žalą, kurie ypač palies pažeidžiamiausius žmones ir ekosistemas.
Temperatūra jau pakilo 1,1 laipsnio Celsijaus, palyginti su ikipramoninio laikotarpio lygiu – tai daugiau nei šimtmetį trukusio iškastinio kuro deginimo, taip pat nevienodo ir netvaraus energijos ir žemės naudojimo pasekmė, rašo JT. Toks temperatūros padidėjimas lėmė dažnesnius ir intensyvesnius ekstremalius orų reiškinius, kurie daro poveikį gamtai ir tampa vis pavojingesni žmonėms visuose pasaulio regionuose.
Ataskaitose teigiama, kad norint, jog temperatūra neviršytų 1,5 laipsnio Celsijaus, palyginti su ikipramoninio laikotarpio lygiu, dar šį dešimtmetį visuose sektoriuose reikės iš esmės, sparčiai ir tvariai mažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį. Kad šis tikslas būtų pasiektas, išmetamųjų teršalų kiekį reikia mažinti jau dabar, o iki 2030 m. – beveik perpus, rašoma JT pranešime.
Ataskaitoje teigiama, kad norint išvengti didėjančios klimato katastrofos galima pasinaudoti švaria energija ir technologijomis.
Tačiau Šveicarijoje vykusiame susitikime, skirtame išvadoms suderinti, klimato mokslininkai įspėjo, kad pagrindinis pasaulinės temperatūros tikslas greičiausiai nebus pasiektas, praneša BBC.
Reaguodamas į išvadas, JT generalinis sekretorius A.Guterresas teigia, kad visos šalys turėtų dešimtmečiu paankstinti savo „grynojo nulio“ planus. Šiais tikslais turėtų būti sparčiai mažinamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų, kurios šildo mūsų planetos atmosferą, išmetimas.
„Galimybė užtikrinti visiems tinkamą gyventi ir tvarią ateitį sparčiai traukiasi“, – teigiama ataskaitoje.
Jungtinės Karalystės vyriausybė atsakė, kad ataskaitoje aiškiai nurodoma, jog šalys turi „siekti daug platesnio užmojo klimato įsipareigojimų“ prieš lapkričio mėn. įvyksiantį JT aukščiausiojo lygio susitikimą dėl klimato kaitos COP28.
Mažos Ramiojo vandenyno salos yra vienos iš šalių, kurios, kaip tikimasi, labiausiai nukentės nuo klimato kaitos.
Reaguodamas į ataskaitą, Mažųjų salų valstybių aljanso „Fatumanava-o-Upolu III“ pirmininkas Pa'olelei Luteru teigė: „Kol mūsų žmonės yra iškeldinami iš savo namų, o klimato kaitos įsipareigojimai nevykdomi, iškastinio kuro pramonė mėgaujasi milijardiniais pelnais. Šiam nuolatiniam neveiklumui negali būti jokių pasiteisinimų.“
Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos – mokslinės institucijos, patariančios JT dėl kylančios temperatūros – ataskaitai pritarė visos dalyvaujančios vyriausybės.
Mokslininkai prognozuoja, kad iki 2100 m. ekstremalūs pakrančių potvyniai, kurie anksčiau pasitaikydavo kartą per šimtmetį, vyks bent kartą per metus.
Šiltėjančių dujų CO2 koncentracija atmosferoje yra didžiausia per pastaruosius 2 mln. metų. Pasaulyje dabar šilčiau nei bet kada per pastaruosius 125 000 metų, o per ateinantį dešimtmetį tikriausiai bus dar šilčiau, rašo BBC.
Autoriai teigia esantys optimistiškai nusiteikę, kad dramatiškų pokyčių galima pasiekti greitai, ir atkreipia dėmesį į smarkiai sumažėjusias saulės ir vėjo energijos kainas.
Jie taip pat teigia, kad vartotojų skatinami pokyčiai, susiję su mityba, maisto švaistymu ir perėjimu prie mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančių transporto priemonių, gali padėti gerokai sumažinti daugelio sektorių išmetamųjų teršalų kiekį.
Tačiau ataskaitoje taip pat pripažįstama, kad norint kuo greičiau pasiekti nulinį išmetamųjų teršalų kiekį, reikės ne tik kuo plačiau naudoti anglies dioksido šalinimo technologijas.