UNESCO ataskaitoje teigiama, kad trečdalyje JT pasaulio paveldo vietovių ledynai ištirps per tris dešimtmečius. Tarp jų – Kilimandžaro kalno ledynai, taip pat ledynai Alpėse ir Josemito nacionaliniame parke JAV.
Autoriai teigia, kad jie ištirps nepriklausomai nuo pasaulio veiksmų kovojant su klimato kaita.
Ataskaita, kurioje pateikiamos palydoviniais duomenimis pagrįstos prognozės, parengta tuo metu, kai pasaulio lyderiai ruošiasi kitą savaitę Egipte vyksiančiai COP27 klimato kaitos konferencijai.
50-yje JT pasaulio paveldo vietovių nustatyta apie 18 600 ledynų. Jie sudaro beveik 10 proc. ledynais padengto Žemės ploto ir apima garsias turistines vietas bei vietos gyventojams šventas vietoves.
Ataskaitoje teigiama, kad ledynų atsitraukimas ir nykimas yra „vienas iš dramatiškiausių įrodymų, kad Žemės klimatas šyla“.
„Tikimės, kad galime klysti, tačiau tai yra griežti moksliniai duomenys“, – sakė vienas iš ataskaitos autorių, UNESCO projekto pareigūnas Talesas Carvalho Resende.
Likusius ledynus kituose dviejuose trečdaliuose JT pasaulio paveldo objektų galima išsaugoti, tačiau tik tuo atveju, jei pasaulis apribos pasaulinį atšilimą iki 1,5 laipsnių pagal Celsijų, teigia autoriai. Praėjusią savaitę kitoje JT ataskaitoje nustatyta, kad pasaulis šiuo metu neturi „patikimo būdo“, kaip tai pasiekti.
Prognozės grindžiamos ankstesne ataskaita, kurioje naudojant modelius apskaičiuota, kaip laikui bėgant keisis pasaulio paveldo vietovių ledynai.
„Tai, kaip greitai viskas vyksta, istoriniuose dokumentuose yra beprecedentis reiškinys“, – sakė tyrime nedalyvavusi Bafalo universiteto glaciologė Beata Csatho.
Į Pasaulio paveldo sąrašą įtrauktos šios vietovės, kuriose ledynai išnyks iki 2050 m:
- Hirkanijos miškai (Iranas)
- Durmitoro nacionalinis parkas (Juodkalnija)
- Virungos nacionalinis parkas (Kongo Demokratinė Respublika)
- Huanglongas (Kinija)
- Jeloustono nacionalinis parkas (Jungtinės Amerikos Valstijos)
- Kenijos kalno nacionalinis parkas (Kenija)
- Pirėnų kalnai (Prancūzija, Ispanija)
- Ruvenzorio kalnų nacionalinis parkas (Uganda)
- Putoranos plynaukštė (Rusija)
- Šveicarijos tektoninių plokščių vietovė (Šveicarija)
- Nahanio nacionalinis parkas (Kanada)
- Lorenco nacionalinis parkas (Indonezija)
- Vrangelio salos rezervatas (Rusija)
- Kilimandžaro nacionalinis parkas (Tanzanija)
- Josemičio nacionalinis parkas (Jungtinės Amerikos Valstijos)
- Dolomitai (Italija)
- Mergelės Komijos miškai (Rusija)
Ataskaitoje teigiama, kad ledo nykimas pasaulio paveldo vietovėse galėjo lemti iki 4,5 proc. pastebėto pasaulinio jūros lygio kilimo 2000–2020 m. laikotarpiu. Šie ledynai kasmet netenka 58 mlrd. tonų ledo – tiek, kiek per metus suvartojama vandens Prancūzijoje ir Ispanijoje kartu sudėjus.
Daugelis žmonių taip pat priklauso nuo ledynų kaip vandens šaltinio buityje ir žemės ūkyje, todėl jų nykimas gali lemti gėlo vandens trūkumą sausuoju metų laiku.
Ataskaitos autoriai teigia, kad vietos bendruomenėms ir vietiniams gyventojams teks didžiausia ledynų nykimo sukeltų potvynių našta, ir ragina įdiegti išankstinio perspėjimo ir nelaimių rizikos mažinimo sistemas.
Tačiau akivaizdžiausias dalykas, kurį turime padaryti, yra apriboti visuotinį atšilimą.
