JT Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) ir Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) agentūrų ataskaita paskelbta tuo metu, kai COVID-19 pandemija spartina darbo vietų pokyčius, galinčios lemti polinkį ar būtinybę dirbti ilgesnes darbo valandas.
PSO ir TDO tyrimas, paskelbtas žurnale „The Environment International“, yra pirmoji pasaulinė rizikų gyvybei ir sveikatai, susijusių su ilgomis darbo valandomis, analizė.
Ataskaitoje dėmesys sutelktas ne į pandemiją, o į ankstesnius metus.
Autoriai apibendrino dešimčių tyrimų, kuriuose dalyvavo šimtai tūkstančių dalyvių, duomenis.
55 ar daugiau valandų per savaitę darbas kelia rimtą pavojų sveikatai.
„55 ar daugiau valandų per savaitę darbas kelia rimtą pavojų sveikatai“, – teigė PSO aplinkos, klimato kaitos ir sveikatos departamento direktorė Maria Neira.
„Atėjo laikas, kad mes visi – vyriausybės, darbdaviai ir darbuotojai – turime pabusti ir suprasti, kad ilgos darbo valandos gali lemti priešlaikinę mirtį“, – pridūrė ji.
Tyrime padaryta išvada, kad 55 ar daugiau valandų per savaitę darbas buvo susijęs su apytikriai 35 proc. padidėjusia insulto rizika ir 17 proc. padidėjusia rizika mirti nuo išeminės širdies ligos, palyginti su 35–40 valandų trunkančia darbo savaite.
PSO ir TDO apskaičiavo, kad 2016 metais 398 tūkst. žmonių, kurie dirbo mažiausiai 55 valandas per savaitę, mirė nuo insulto ir 347 tūkst. – nuo širdies ligų.
Nuotolinio darbo keliamos rizikos
2000–2016 metais mirčių dėl širdies ligų, susijusių su ilgomis darbo valandomis, skaičius padidėjo 42 proc., o insultų skaičius išaugo 19 procentų.
Daugiausia mirė 60–79 metų žmonės, kurie dirbo 55 ar daugiau valandų per savaitę būdami 45–74 metų amžiaus.
„Kadangi žinoma, jog ilgoms darbo valandoms tenka maždaug trečdalis visų su darbu susijusių ligų atvejų, galima teigti, kad tai yra nustatytas rizikos veiksnys, lemiantis didžiausią profesinių ligų naštą“, – teigė PSO.
Organizacija taip pat teigė, kad koronaviruso krizė spartina pokyčius, kurie gali paskatinti ilgėjantį darbo laiką.
„COVID-19 pandemija labai pakeitė daugelio žmonių darbo būdą“, – pažymėjo PSO generalinis direktorius Tedrosas Adhanomas Ghebreyesus.
„Nuotolinis darbas tapo įprastu daugelyje pramonės šakų, dažnai ištrinantis ribas tarp namų ir darbo. Be to, daugelis įmonių buvo priverstos sumažinti arba nutraukti veiklą, kad sutaupytų pinigų, o žmonės, kurie vis dar dirba, priversti dirbti ilgesnes valandas“, – pridūrė jis.
„Nė vienas darbas nėra vertas insulto ar širdies ligų rizikos. Vyriausybės, darbdaviai ir darbuotojai turi bendradarbiauti, kad susitartų dėl darbuotojų sveikatos apsaugos ribų“, – pabrėžė PSO vadovas.