Pokyčiai, sukelti dešimtmečius vykdyto grobuoniško išteklių naudojimo ir miškų, vandenynų, dirvožemių ir oro taršos, kelia visuomenei „mažų mažiausiai tokią pačią grėsmę kaip klimato kaita“, sakė Robertas Watsonas, pirmininkavęs 132 šalių atstovų susitikimui, kurio metu buvo patvirtinta ataskaita „Suvestinė politikos formuotojams“ (Summary for Policymakers), parengta 450 ekspertų.
Dokumento autoriai rašo, kad milijonui gyvūnų ir augalų rūšių gresia pavojus išnykti, daugeliui – per kelis ateinančius dešimtmečius, nustatė tyrėjai.
Spartėjantis unikalių gyvybės formų nykimas, kuris jau dabar vyksta dešimtis arba šimtus kartų greičiau negu per pastaruosius 10 mln. metų, gali sukelti Žemėje pirmąjį masinį rūšių išmirimą per pastaruosius 66 mln. metų. Vėliausias didelio masto rūšių išmirimas nušlavė visus dinozaurus, išskyrus paukščių protėvius.
Trumpuoju laikotarpiu žmonijai grėsmės nėra, sakė Vokietijoje veikiančio Helmholtzo aplinkos tyrimų centro profesorius Josefas Settele. Jis taip pat yra JT Tarpvyriausybinei biologinės įvairovės ir ekosistemų funkcijų platformos (IPBES) vienas iš vadovų.
Vėliausias didelio masto rūšių išmirimas nušlavė visus dinozaurus, išskyrus paukščių protėvius.
„Ilgesniu laikotarpiu – sunku pasakyti, – J. Settele sakė naujienų agentūrai AFP. – Jeigu žmonės išnyks, gamta ras būdą atgimti, kaip būdavo visada.“
Siekiant sustabdyti šias grėsmingas tendencijas ir atsukti laiką atgal, reikėtų „transformatyvių pokyčių“ – iš pagrindų pertvarkyti gamybos ir vartojimo įpročius visose srityse, ypač tose, kurios yra susijusios su maistu, nurodoma ataskaitoje.
„Pasaulio mastu silpniname savo ekonomikų, pragyvenimo, maisto, saugumo, sveikatos apsaugos ir gyvenimo kokybės pagrindus“, – perspėjo R.Watsonas.
„Transformatyvius pokyčius suprantame kaip fundamentalų, sistemos masto pertvarkymą“, – pridūrė jis.
Pasak eksperto, tikėtina, kad tokios pastangos sulauktų suinteresuotų šalių stipraus pasipriešinimo.
Suvestinėje, pagrįstoje platesne 1,8 tūkst puslapių ataskaita ir parengtoje remiantis 15 tūkst. šaltinių, apžvelgiama, kaip mūsų pačių rūšies didėjantys poreikiai ir poveikis aplinkai kelia pavojų gamtinių išteklių atsinaujinimui, įskaitant gėlą vandenį, kvėpuoti tinkamą orą ir derlingą dirvožemį, o šie lemia, ar išliks žmogus.
