JT Pasaulinė meteorologijos organizacija (PMO) pranešė, kad pastarieji aštuoneri metai buvo šilčiausi nuo stebėjimų pradžios, o tokių šiltnamio efektą sukeliančių dujų kaip anglies dvideginis koncentracija pasiekė naujas aukštumas.
„Antarkties jūros ledo plotas smuko iki mažiausio iki šiol užfiksuoto lygio, o kai kurių Europos ledynų tirpimas tiesiogine žodžio prasme viršijo skales“, – pristatydama metinę klimato apžvalgą teigė PMO.
Taip pat pasiektas rekordiškai aukštas jūros lygis. Jis 2013–2022 metais vidutiniškai pakildavo po 4,62 mm per metus – dvigubai daugiau nei 1993–2002 metais.
Vandenynuose užfiksuota rekordiškai aukšta temperatūra – juose susikaupia apie 90 proc. šilumos, kurią žemėje sulaiko šiltnamio efektą sukeliančios dujos.
2015 metų Paryžiaus susitarime dėl klimato kaitos raginama užtikrinti, kad pasaulio temperatūra padidėtų ne daugiau kaip 2 Celsijaus laipsniais, palyginus su laikotarpiu prieš pramonės revoliuciją (1850–1900 metais), ir, jei įmanoma, ne daugiau kaip 1,5 laipsnio.
PMO paskelbtoje ataskaitoje teigiama, kad 2022-aisiais vidutinė pasaulio temperatūra buvo 1,15 Celsijaus laipsnio aukštesnė už 1850–1900 metų vidurkį.
Pastaruosius aštuonerius metus vidutinė pasaulinė temperatūra buvo rekordinė nepaisant vėsinančio natūralaus meteorologinio reiškinio „La Nina“ poveikio.
Ataskaitoje teigiama, kad 2021 metais anglies dvideginio (CO2) koncentracija pasaulyje pasiekė 415,7 milijoninės dalies (ppm) ir tai yra 149 proc. 1750 metų lygio. Metano koncentracija sudarė 262 proc., o azoto oksido – 124 procentų.
Duomenys rodo, kad 2022-aisiais šie rekordiniai skaičiai toliau didėjo.
Pralaimimas žaidimas
Nuo 2021-ųjų spalio iki 2022-ųjų spalio pasaulio ledynų – tų, kurių būklė stebima ilgą laiką – dangos storis vidutiniškai sumažėjo daugiau nei 1,3 metro – gerokai daugiau nei vidutiniškai per pastarąjį dešimtmetį.
Nuo 1970 metų bendras dangos storio sumažėjimas siekia beveik 30 metrų.
Alpėse buvo užfiksuoti ledynų tirpimo rekordai, kurių priežastys – nepakankamas sniego kiekis žiemą, 2022 metų kovą į Europą atneštos Sacharos dulkės ir nuo gegužės iki rugsėjo užeinančios karščio bangos.
„Mes jau pralaimime ledynų tirpimo žaidimą, nes jau dabar CO2 koncentracija labai didelė“, – interviu naujienų agentūrai AFP sakė PMO vadovas Petteri Taalas.
Jis pažymėjo, kad praėjusią vasarą Šveicarijos Alpėse ištirpo 6,2 proc. ledynų masės, o tai yra didžiausias rodiklis nuo tada, kai buvo pradėti registruoti šie duomenys.
„Tai rimta“, – teigė jis ir paaiškino, kad ledynų nykimas apribotų gėlo vandens atsargas žmonėms ir žemės ūkio reikmėms, taip pat pakenktų susisiekimui, jei upės taptų mažiau tinkamos laivybai.
„Tokie dalykai kels didelę riziką ateityje“, – sakė P.Taalas.
„Daugybė kalnų ledynų išnyks, o Antarkties ir Grenlandijos ledynų mažėjimas tęsis ilgą laiką, jei nesukursime priemonių, kaip iš atmosferos pašalinti CO2“, – pareiškė jis.
Vilties spinduliai
Pasak P.Taalo, nežiūrint į tai, kad ataskaitoje pateiktos blogos prognozės, yra priežasčių ir tam tikram optimizmui.
Jis pareiškė, kad kovos su klimato kaita priemonės tampa vis labiau prieinamos, kadangi žalioji energija darosi gerokai pigesnė už iškastinį kurą, o pasaulis vysto pažangesnius klimato kaitos stabdymo metodus.
Jo teigimu, planeta nebeatšils 3–5 Celsijaus laipsniais, kaip buvo prognozuota 2014 metais. Dabar manoma, kad ji sušils 2,5–3 Celsijaus laipsniais.
„Geriausiu atveju vis dar galėtume pasiekti 1,5 Celsijaus laipsnio atšilimą, kuris būtų palankiausias žmonijos, biosferos ir pasaulio ekonomikos gerovei“, – sakė P.Taalas.
Anot jo, 32 pasaulio šalys sumažino išmetamų teršalų kiekį, o jų ekonomika vis tiek auga.
„Tarp ekonomikos augimo ir išmetamų teršalų kiekio didėjimo nebeliko jokio tiesioginio ryšio“, – sakė P.Taalas.
Jo teigimu, dabar beveik visi pasaulio lyderiai klimato kaitą laiko rimta problema ir imasi veiksmų. Prieš 10 metų to nebuvo.
