Taikant šį metodą, vadinamą mitochondrijų donorystės gydymu (MDT), naudojami sveikų moterų donorių kiaušinėlių audiniai, kad būtų sukurti IVF embrionai, kuriuose nėra kenksmingų mutacijų.
Kadangi embrionuose sujungiami biologinių tėvų spermatozoidai ir kiaušialąstės su mažomis į baterijas panašiomis struktūromis, vadinamomis mitochondrijomis, iš donoro kiaušialąstės, gautas kūdikis turi įprastą motinos ir tėvo DNR bei nedidelį kiekį genetinės medžiagos – apie 37 genus – iš donoro.
Dėl šio proceso atsirado frazė „trijų tėvų kūdikiai“, nors daugiau kaip 99,8 proc. kūdikių DNR yra motinos ir tėvo.
Šiuo darbu buvo siekiama padėti moterims, kurių mitochondrijos yra mutavusios, susilaukti kūdikių, nerizikuojant perduoti genetinių sutrikimų. Visas mitochondrijas žmonės paveldi iš motinos.
Maždaug vienas iš 6000 kūdikių serga mitochondrijų ligomis.
Didžioji dalis iš 20 000 žmogaus genų yra sukaupta beveik kiekvienos kūno ląstelės branduolyje. Tačiau aplink kiekvieną branduolį išsidėstę tūkstančiai mitochondrijų su savo genais. Tinkamai veikiančios mitochondrijos teikia gyvybiškai svarbią energiją mūsų organus sudarančioms ląstelėms. Mutacijos, pažeidžiančios mitochondrijas, dažniausiai pažeidžia energijos reikalaujančius audinius: smegenis, širdį, raumenis ir kepenis.
Procedūra neapsieina be rizikos. Naujausiais tyrimais nustatyta, kad kai kuriais atvejais nedidelis skaičius pakitusių mitochondrijų, kurios neišvengiamai perkeliamos iš motinos kiaušialąstės į donoro kiaušialąstę, gali daugintis, kai kūdikis yra gimdoje.
Moterys, turinčios mitochondrijų mutacijų, gali išvengti sutrikimų įsivaikindamos arba atlikdamos IVF su donorės kiaušialąste.
